Lietuvos gebėjimą rūpintis akademiniu jaunimu studentai įvertino teigiamai, tačiau studentų skirtas balas vertinimo skalėje nesiekia įvertinimo „patenkinamai“. Didžioji dalis apklaustųjų valstybės gebėjimui rūpintis studentais skirtų tarp keturių ir aštuonių balų. Studentų vertinimo vidurkis – 5,9 balo. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai Tarptautinės studentų dienos proga apklausus 1007 studentus.

Lyginant su 2012 m. apklausos rezultatais pastebima, kad studentai valstybės rūpinimąsi akademiniu jaunimu linkę vertinti prasčiau. Prieš tris metus apklausti studentai valstybės rūpestį vertino 6,8 balo.

„Minime gražią progą – Tarptautinę studentų dieną, tad nusprendėme Lietuvoje besimokančių jaunuolių paklausti, ką jie mano apie valstybės rūpestį studentais. Liūdna, bet apklausos rezultatai nedžiugina: studentai jaučia sąstingį aukštojo mokslo sistemoje, pasigenda valstybės rūpesčio besimokančiais, vis dėlto galime jausti, kad švietimo sistemoje žengti pirmieji žingsniai permainų link, tačiau pasigendame aiškios lyderystės aukštojo mokslo srityje, tai jaučia didelė dalis akademinės bendruomenės. Tikimės, kad aukštasis mokslas judės svarbių permainų keliu, tačiau manome, kad sprendimai dėl studentų negali būti priimami be pačių studentų. To ir linkime aukštojo mokslo politiką formuojančioms institucijoms“, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.

Didžiausia studentų problema – finansai

Apklausos dalyviai opiausia Lietuvoje studijuojančio jaunuolio problema įvardino prastą studentų finansinę padėtį. Beveik 27 proc. apklaustųjų teigė, kad ši problema yra itin opi ir skyrė jai aukščiausią įvertinimą dešimtbalėje skalėje. Dar 24 proc. apklaustųjų šią problemą įvardino kaip didelę arba labai didelę. Vos 17 proc. apklausos dalyvių finansinės studentų padėties nelaiko prasta.

„Džiaugiamės, kad daugelį metų kelta prastos studentų finansinės padėties, kurią patvirtino tiek tarptautiniai, tiek Lietuvoje atliekami tyrimai, problema pamažu ima spręstis. Neseniai jau sulaukėme žinių iš švietimo ir mokslo ministerijos, jog ketvirtadaliu keliamos doktorantų stipendijos, nuo kito rugsėjo planuojama didinti ir skatinamąsias stipendijas, taip įgyvendinant 2014 m. pasirašytą Vyriausybės ir Lietuvos studentų sąjungos susitarimą dėl studentų stipendijų didinimo“, – teigė P. Baltokas.

Pasigenda politikų dėmesio

Apklausoje dalyvavę studentai taip pat kaip problemą įvertino menką politikų dėmesį aukštajam mokslui. 46 proc. apklaustųjų skyrė šiai problemai aukščiausius balus. Nejaučiančių politikų dėmesio aukštajam mokslui stygiaus beveik 16 proc. Kaip vidutinę šią sritį vertina 38 proc. studentų.

Šiek tiek mažiau nuogąstavimų studentams kelia studijų finansavimo sistemą. Lietuvoje veikiančią studijų finansavimo sistemą kaip problemą mato 43 proc. apklaustųjų. Problemos studijų finansavimo sistemoje neįžvelgia – beveik 25 proc. Lietuvos studijų finansavimo modelį kaip vidutiniškai problemišką mato 32 proc. apklaustųjų.

Džiaugiasi studijų programų įvairove ir studijų kokybe

Kaip ir 2012 m., taip ir dabar didžiausiu studijų Lietuvoje privalumu studentai laikė studijų programų įvairovę. Daugiau nei 42 proc. apklausoje dalyvavusių studentų šią aukštojo mokslo sritį vertino nuo 8 iki 10 balų. Studijų programų įvairovės privalumu nelaiko ir šiam klausimui mažiausius balus skyrė šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų.

Taip pat teigiamai studentai įvertino studijų kokybę, finansavimo sistemą bei studentų atstovavimą politinėse ir valstybinėse institucijoje. Neigiamų įvertinimų vidurkio sulaukė studijų kaina, mažiausiu studijų Lietuvoje privalumu laikyti bendrabučiai.

Dešimtbalėje sistemoje vertindami bendrabučių kokybę studentai skyrė vidutiniškai 5,2 balo. Aukščiausius įvertinimus nuo 8 iki 10 bendrabučių kokybei skyrė penktadalis (20 proc.) studentų, didžioji dalis (46 proc.) bendrabučius vertino vidutiniškai. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) studentų bendrabučių kokybę įvertino neigiamai.

Teigiamai studentai vertino studijų kokybę, šią aukštojo mokslo sritį studentai vidutiniškai vertino 5,7 balo. Geriausiai (7,8 balo), vertindami studijų kokybę savo studijų programoje, studentai vertino galimybę išvykti laikinai studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų galimybę dalyvauti mobilumo programose vertino gerai, labai gerai arba puikiai. Šiek tiek mažesnė dalis – 38 proc. – studentų galimybę dalį studijų programos studijuoti užsienyje vertino kaip vidutinę. Vos dešimtadalis studentų galimybes dalyvauti mobilumo programose vertino neigiamai ir neįvardino to, kaip teigiamo studijų kokybės aspekto savo studijų programoje.

Teigiamai studentai atsiliepė ir vertindami bibliotekų bei studijoms reikalingų literatūros išteklių prieinamumą. 59 proc. studentų šią sritį vertino gerai arba labai gerai. 17 proc. studentų nelaikė literatūros šaltinių prieinamumo kaip privalumo vertindami studijų kokybę. Ketvirtadalis (24 proc.) studentų sritį vertino vidutiniškai.

Teigiamai studentai atsiliepė ir vertindami dėstytojų darbo kokybę, daugiau nei pusė (51 proc.) studentų dėstytojų darbą vertino aukščiausiais balais (8, 9 arba 10). Aukščiausią balą dėstytojų darbui skyrė 10 proc. apklausos dalyvių. Vos 11 proc. studentų dėstytojų darbą vertino nepatenkinamais balais. 38 proc. apklausos dalyvių dėstytojus vertino vidutiniškai ir skyrė balus nuo 5 iki 7.

Kritiškiausiai studentai vertino galimybę įsidarbinti po studijų, vidutinis šio studijų kokybės aspekto įvertinimas yra 6,3 balo. 20 proc. studentų teigė, jog tai nėra teigiamas studijų kokybės aspektas ir šią sritį vertino neigiamais balais, 37 proc. studentų galimybę įsidarbinti po studijų vertino vidutiniškai, likę 43 proc. studentų laiko tai teigiamu studijų kokybės aspektu ir šią sritį vertino aukščiausiais balais.

Atstovavimą lokaliniu ir nacionaliniu lygmeniu studentai vertino teigiamai. Studentų atstovybių darbas vidutiniškai vertintas 6,9 balo, atstovavimas nacionaliniu lygmeniu 6,2 balo iš dešimties.

Vykdant studentų apklausą apie aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę apie studijų sąlygas ir išteklius Lietuvos aukštosiose mokyklose. Lyginant 2012 ir 2015 m. apklausų duomenis siekiama atskleisti, kuriose srityse, anot studentų, yra pastebimas pagerėjimas, o kurios sritys vis dar reikalauja dėmesio. Apklausa atliekama antrą kartą. 2012 m. atliktoje apklausoje dalyvavo 700 respondentų.