Kuriose savivaldybėse situacija prasčiausia, plačiau pakomentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.

– Kuo ypatingas gyventojų skolų žemėlapis?

– Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip politinis žemėlapis – kas už ką balsavo, kas kam prijaučia. Tačiau iš tikrųjų tai yra žmonių įsiskolinimo žemėlapis. Savo praktikoje visada įtariame, kad skirtingose teritorijose skolų pasiskirstymas yra nevienodas, tačiau to tiksliai pasakyti negalėjome, kol nepadarėme žemėlapio. Šiandien mes jį jau turime ir galime pateikti labai iškalbingų įžvalgų – viena teritorija tikrai skiriasi nuo kitos.

Pavyzdžiui, galima sakyti, kad praktiškai egzistuoja dvi Lietuvos, kur įsiskolinimai skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3–4 kartus. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių teritorijose įsiskolinimo lygis nėra toks didelis, lyginant su šalia Lietuvos pakraščio esančiais miesteliais. Labai iškalbingi skaičiai fiksuojami Pagėgių seniūnijoje, Varėnos ir Šalčininkų savivaldybėse – čia bendras įsiskolinimo lygis 1 tūkst. gyventojų siekia net iki 900 atvejų. Tai praktiškai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi po skolą. Tuo tarpu Birštone ar Utenoje šis skaičius tesiekia vos 240.

LNK stop kadras. 

Panaši situacija susiklostė ir su administracinėmis nuobaudomis. Jei visoje Lietuvoje vidutiniškai 1 tūkst. gyventojų tenka apie 159 išieškomas baudas, tai skirtingose teritorijose šis vaizdas labai skiriasi. Pavyzdžiui, gerąja prasme pirmaujančiose savivaldybėse – Birštone, Utenos rajone, Panevėžyje – šis rodiklis tesiekia apie 80 bylų. Tačiau jau minėtose Šalčininkų, Pagėgių ir Varėnos savivaldybėse vidutiniškai fiksuojama po 387 bylas. 50–60 proc. skolų priklauso administracinėms nuobaudoms. Likusi dalis pasiskirsto labai įvairiai – tai vartojimo paskolos, nesumokėti komunaliniai mokesčiai, būsto paskolos, alimentai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl sunku išieškoti tuos pinigus?

– Pastarieji metai buvo pakankamai palankūs skolininkams. Jei pažvelgtume nuo 2018 metų, kai pirmą kartą buvo padaryta „dovana“ skolininkams – sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio – matytume, kad skolininkų skaičius nesumažėjo, tačiau išskaitos iš pajamų sumažėjo pusantro karto. 2022 metais buvo nustatyta neišieškoma suma – asmuo gali nedirbti, negauti jokių oficialių pajamų, tačiau jo sąskaitoje privalomai nustatoma 446 eurai, kuriais jis gali disponuoti. Kyla klausimas, iš kur šie pinigai atsiranda.

Be to, šiais metais įvesta dar viena lengvata skolininkams – išskaitos iš darbo užmokesčio sumažintos net tris kartus. Tai, sakykime, kova su pasekmėmis, tačiau priežasčių, kodėl skolos nemokamos, niekas nesistengia nagrinėti. Mes turime per daug lengvatų ir galimybių atidėti skolų mokėjimą. Žmonės, galėdami pasirinkti, ar mokėti dabar, ar rytoj, o gal apskritai nemokėti, dažniausiai pasirenka pastarąjį variantą.