Pasak G. Makarevičienės, pasyviam senjorų skiepijimuisi įtakos turi ne tik komunikaciniai, bet ir lokaciniai iššūkiai. Ji matytų poreikį senjorus skiepyti atvykstant į jų gyvenamąją vietą.

„Didžiausias klausimas yra rajonai. Daug žmonių gyvena tolimuose rajonuose, kaimo vietovėse. Žmogus su lazdele negali atvažiuoti skiepytis. Turėtų būti mobilūs autobusiukai ir atvažiuoti juos paskiepyti. Yra daug vienišų, paliktų žmonių“, – sakė G. Makarevičienė.

Šiam siūlymui taip pat pritarė ir Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė, teigdama, kad reikėtų sudaryti galimybę pasiekti tuos žmones, kurie patys atvykti negali.

„Nutolusiose vietovėse žmonėms tikrai nėra lengva atvykti iki vakcinacijos vietų. Tikrai būčiau už mobiliuosius punktus, kurie galėtų nutolusiose vietose gyvenančius žmones, negalią turinčius žmones pasiekti ir taip suteikti galimybę jiems pasirinkti greitesnį kelią į atsidariusį pasaulį“, – po susitikimo su prezidentu sakė Raudonojo kryžiaus vadovė.

Kaip vieną iš problemos sprendimų „Lietuvos Carito“ vadovė Deimantė Bukeikaitė pateikia didesnių centrų skaidymą į mažesnius, taip sumažinant atstumą iki vakcinacijos centrų, kas, pasak jos, turėtų padrąsinti senolius atvykti.

„Iš didesnių vakcinacijos centrų reikia skaidyti į mažesnius ir artinti vakcinacijos paslaugą ir galimybę arčiau žmonių gyvenamos vietos, nes vienam atvykimas ir susiorientavimas aplinkoje senjorams yra iššūkis“, – akcentavo „Carito“ vadovė.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su senjorais pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva kol kas dar atsilieka pagal paskiepytų senjorų skaičių, jo teigimu, kitose Europos šalyse statistika yra kur kas geresnė. Susitikime prezidentas aiškinosi, kokios yra pagrindinės priežastys dėl pasyvaus senjorų vakcinavimosi.