Sunkmetis itin skaudžiai kerta neįgaliesiems. Sumažėjus finansavimui, nebeužtenka pinigų regos, klausos ar judėjimo negalią turintiems gyventojams įsigyti būtinų techninių pagalbos priemonių. Jais besirūpinančių įstaigų atstovai šaukiasi pagalbos: nebereikalingus vežimėlius, slaugos lovas, tualeto ar vonios kėdes, paaukštinimus, voneles, ramentus ar kitus kasdienei neįgalių žmonių priežiūrai reikalingus daiktus būtina grąžinti, rašo dienraštis "Sekundė".

Atimta iš ligonių

Specialiųjų techninių pagalbos priemonių laukia šimtai sunkios ligos, avarijos ar senatvės palaužtų gyventojų. O skaudžią gyvenimo pamoką išmokusieji neturėtų pamiršti, kaip gera sulaukti užuojautos, paguodos ir pagalbos. Tuo įsitikinusi Panevėžyje, Nemuno g., įkurto Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyriaus vedėja Dalia Grigaliūnienė.

Ji „Sekundę“ informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet centrui buvo numačiusi skirti 7 milijonus 55 tūkstančius litų. Tačiau taupant lėšas nurėžta apie pusantro milijono. Toks valdžios sprendimas nuskriaudė regos, klausos ir judėjimo negalias turinčiuosius.

Liko per mažai pinigų aprūpinti jų kasdienei priežiūrai būtinomis priemonėmis – neįgaliųjų vežimėliais, tualeto, dušo kėdėmis, specialiomis lovomis, čiužiniais nuo pragulų, vaikštynėmis ir kt.

„Specialiųjų priemonių laukia beveik pustrečio šimto regos, 32 klausos ir apie 750 judėjimo negalią turinčių asmenų. Sumažėjus finansavimui, naujų įpirkti negalime. Todėl mūsų centras nusprendė dėti visas pastangas, kad priemonės sugrįžtų iš tų, kuriems jau nebereikalingos“, – kalbėjo Panevėžio skyriaus vedėja.

Senas sutaiso

Pasak D.Grigaliūnienės, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyriui šįmet bus skiriama 8 procentai visų nupirktų priemonių. Tačiau jos toli gražu situacijos nepalengvins. Labiausiai trūksta universalių vežimėlių neįgaliesiems, naktipuodžių kėdučių, specialių lovų ir čiužinių nuo pragulų.

„Visi Techninės pagalbos neįgaliesiems centro skyriai glaudžiai bendrauja – jei vienam kokia nors priemonė nereikalinga, atiduodama kitam. Tačiau visoje Lietuvoje susidarė sunki situacija, nes tų priemonių gyventojai nenori grąžinti. Ne išimtis ir panevėžiečiai. O juk senas priemones Panevėžyje puikiai sutaiso Neįgaliųjų integracijos centras, jas vežame ir į Pakruojo bendrovę „Retenė“. Jiems esame dėkingi, nes daiktus atnaujina taip, kad kokybe ir išvaizda nesiskiria nuo naujų“, – tvirtino skyriaus vedėja.

Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja specialiesiems poreikiams Danguolė Sabulienė teigė, kad neįgalaus asmens poreikiams pasikeitus ar žmogui mirus, jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai ligonio naudotą iš centro gautą techninės pagalbos priemonę privalo grąžinti per 30 dienų.

Taip yra nurodyta ir su centru sudaromoje asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sutartyje. Tačiau dažnas gyventojas jos tiesiog nepaiso ir į savo įsipareigojimus numoja ranka.

„Galime priemones bandyti susigrąžinti per teismą, tačiau toks kelias gana ilgas“, – sakė socialinė darbuotoja.

Sulaukia po mirties

Pasak D.Sabulienės, anksčiau centras gaudavo daug daugiau ministerijos finansuojamų priemonių ir tokio stygiaus, kaip šįmet, dar nėra buvę. Pavyzdžiui, funkcinių lovų laukia 46 asmenys, vaikštynių su ratukais – 38, tualeto kėdžių – 30, čiužinių nuo pragulų – 41, laiptelių į vonią, vežimėlių, vonios suoliukų ir kėdučių – 23.

Nuo metų pradžios dėl priemonių gauti 533 prašymai. Jų išduota – 450, o įsigyta naujų – vos 161. Per mėnesį vidutiniškai gyventojai sugrąžina maždaug po 50 nebereikalingų specialiųjų techninių pagalbos priemonių. Tačiau šis procesas suaktyvėjo tik tuomet, kai buvo sudaryta speciali  darbuotojų grupė.

„Grąžinimas paspartėjo, kai iš viešųjų darbų buvo paskirti žmonės – jie vaikšto po butus ir tų priemonių ieško. Išgirdome stulbinamų dalykų. Pasirodo, kai kurios priemonės metų metus nebuvo išpakuotos ar mėtėsi garaže, rūsyje. Be to, išgirdome, kad vieni  jas parduoda, dar kiti naudoja ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, specialius laiptelius sveikas žmogus pasistato prie lentynų“, – stebėjosi socialinė darbuotoja.

D.Sabulienės teigimu, ne visi tokiais lankytojais būna patenkinti, ypač jei ta priemone naudojasi. Pasak socialinės darbuotojos, gyventojai turėtų suprasti, kad piktinasi ir kiti – tie, kurie priemonių negauna arba jų sulaukia per vėlai, neįgaliajam jau mirus.

„Priemonių paieška būtų daug veiksmingesnė, jei matytume migracijos duomenis. Neturime priėjimo prie duomenų bazių ir prieš skambindami pranešti, kad yra reikalinga priemonė, negalime patikrinti, ar žmogus gyvas. Įsivaizduokite, ką reiškia, kai skausmo prislėgtiems, artimojo netekusiems pasakome: turime ligoniui reikalingą lovą“, – kalbėjo pašnekovė.

Išimtys – tik jauniems

Socialinė darbuotoja užtikrino: norėtųsi padėti visiems bėdos prispaustiesiems, tačiau dažniau tenka atsakyti, kad priemonės nėra. Šiuo metu judėjimo negalią turintis asmuo visų jam reikalingų priemonių turėtų laukti maždaug metus ar pusantrų.

Pasak D.Sabulienės, sunkūs, pavyzdžiui, vėžiu sergantys ligoniai dažnai savo eilės ir nebesulaukia.

„Dėl jaunų žmonių verčiamės per galvą, kad tik priemonėmis aprūpintume. Daugiau išimčių niekam netaikome, kad ir kaip atėjusysis prašytų – priemonių išdavimo tvarka griežtai kontroliuojama. Pavyzdžiui, neseniai į mus kreipėsi iš komos pabudusios trisdešimtmetės artimieji. Stengiamės jiems padėti, kaip tik galime ir kuo greičiau“, – informavo socialinė darbuotoja.

D.Sabulienės teigimu, neretai specialių priemonių išdavimo tvarką sutrikdo gydytojai. Patikrinus jų išduotas diagnozių pažymas paaiškėja, kad ligoniams kai kurių nurodytų priemonių ir nereikia.

„Žmonės turi suprasti, kad nežinia kada pačiam gali tokių dalykų prireikti. Todėl nusisukti nuo nelaimės ištiktųjų negalima. Labai prašome jau nereikalingas priemones grąžinti, priimame ir labdarą. Net ir seni neįgaliųjų reikmenys sutaisomi, būna puikiai panaudojami“, – užtikrino pašnekovė.

Nors ligoniui reikalingų priemonių kaina yra nuo kelių dešimčių litų net iki kelių tūkstančių, dažnas nelaimės prispaustas gyventojas jas būna priverstas įsigyti ar pasigaminti pats. Tą patvirtino septyniasdešimt vienerių metų sutuoktinį slauganti, į specialių priemonių gavimo eilę įsirašiusi panevėžietė.

„Kankinamės nuo gegužės mėnesio. Vyras labai stambus, visiškai nejuda, o priemonių nežinia kada sulauksime. Bandome patys konstruoti, kaimynas padeda – tualeto kėdę suvirino“, – sakė moteris.