Susirūpino saugumu

Balandžio pradžioje LPA išplatino kreipimąsi į 187 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio vairavimo mokyklas ir privačius instruktorius, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl eismo įvykių, kuriuose kliudomi pėstieji, gausa.

Čia pat pateikiama ir 2012–2017 m. eismo įvykių pėsčiųjų perėjose statistika. 2012 m. – 526 įvykiai (žuvo 17; sužeista 540); 2013 m. – 596 įvykiai (žuvo 17; sužeista 613); 2014 m. – 508 įvykiai (žuvo 33; sužeista 499); 2015 m. – 478 įvykiai (žuvo 20; sužeista 480); 2016 m. – 491 įvykis (žuvo 17; sužeista 497); 2017 m. – 502 įvykiai (žuvo 16; sužeista 514).

Kreipimesi dėstomame tekste įvardijama ir LPA atstovų nuomonė, kodėl taip nutinka: "pagrindinė priežastis yra per didelis prie perėjos artėjančių automobilių greitis, dėl kurio vairuotojai, į perėją įžengus (ar įbėgus) pėstiesiems, nespėja laiku sustabdyti".

Pateikiama ir numanoma versija, kodėl vairuotojai nesumažina greičio artėdami prie pėsčiųjų perėjos: "dėl neatidumo (blaško, pavyzdžiui, naudojimasis mobiliaisiais telefonais) arba dėl nenorėjimo jį sumažinti. Numanome, kodėl daugelis vairuotojų nenori prieš perėjas sumažinti greičio – dėl šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių prieštaringumo (30 str. vairuotojas privalo praleisti į perėją įėjusį pėsčiąjį, bet 44 str. pėstiesiems leidžiama įžengti į perėją tik tuo atveju, jei netrukdys transporto priemonėms – šis 2014 10 10 KET redakcijoje įvestas reikalavimas prieštarauja Vienos konvencijai, pagal kurią pėsčiasis turi tik pareigą įsitikinti, kad įžengti bus saugu) ir dėl posovietinėje visuomenėje galiojančio stipresniojo teisės principo (pėsčiasis labiau nukentėtų susidūrimo metu, taigi jis ir tik jis pats privalo pasirūpinti savo saugumu, todėl jis visada palauks ir praleis automobilį)", – dėstoma LPA kreipimesi.

Kebli situacija

Asociacijos nariai siūlo ir būdą, kaip tokios situacijos būtų galima išvengti – artėjant prie beveik bet kurios perėjos, net jei atrodo, kad nėra važiuojamąją dalį galinčių kirsti pėsčiųjų, atitraukti koją nuo greičio pedalo ir iki jos bei per ją riedėti iš inercijos. Esant tokiai situacijai, koja atsidurtų tarp greičio ir stabdžių pedalų ir, esant reikalui, pavyzdžiui, į perėją iš už pastato ar stovinčio automobilio įbėgus vaikui, stabdžių pedalą galima nuspausti greičiau, o tai reiškia reikšmingai trumpesnį stabdymo kelią.

"Neabejojame, kad mokymo proceso metu būsimiems vairuotojams įdiegus įprotį artėjant prie pėsčiųjų perėjos atitraukti koją nuo greičio pedalo, o ilgainiui šią naudinga praktiką savaime perimant kitiems vairuotojams, eismo įvykių perėjose smarkiai mažės", – savo mintis baigia dėstyti kreipimosi autoriai.

Tokios idėjos siūlytojai turėtų pagalvoti, kaip ne tik apsaugoti pėsčiąjį, įžengusį į perėją, tačiau kaip nesukelti chaoso.

Vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovas Valdas Šlepikas tokį siūlymą kol kas vertina atsargiai, nes ne visuomet stabdžių pedalo spaudimas gali išgelbėti nuo avarinės situacijos, o praktika, kai stabdžių pedalas nespaudžiamas, o tiesiog atleidžiamas akceleratoriaus pedalas taip pat nėra gera.

"Tokios idėjos siūlytojai turėtų pagalvoti, kaip ne tik apsaugoti pėsčiąjį, įžengusį į perėją, tačiau kaip nesukelti chaoso ir eisme. Juk atleidus akceleratoriaus pedalą, bet nenuspaudus stabdžių, automobilis pradeda lėtėti, tačiau apie tokį greičio pasikeitimą nežino iš paskos važiuojantis automobilis, tad mes rizikuojame, taikydami tokią praktiką, prie pėsčiųjų perėjų matyti virtines avarijų. Be to, kokiam atstumui iki perėjos likus reikėtų atleisti greičio pedalą, kaip tokios taisyklės, jeigu ji būtų suformuluota ir įtraukta į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, laikymasis būtų kontroliuojamas?" – galimus neigiamus tokios tvarkos padarinius įvardijo pašnekovas, tačiau kartu jis sveikino asociacijos žingsnius, kurių imtasi, kad saugumas kelyje didėtų, nes kiekviena kylanti diskusija veda prie kažkokio rezultato.

Ir pėsčiųjų atsakomybė

V.Šlepiko nuomone, į kelią turėtume žiūrėti kaip į vietą, kurioje turi jaustis saugūs visi – automobilių, motociklų ar motorolerių vairuotojai, dviratininkai, pėstieji. Išskirti vieną eismo dalyvių grupę būtų neteisinga, nes kiekvienos grupės atstovai turi pažeidžiamų vietų.

"Kalbant apie eismo įvykius pėsčiųjų perėjose, kuriuose nukenčia pėstieji, kone visais atvejais kaltiname vairuotoją, o pėsčiąjį laikome auka, tačiau nesvarstoma, ar pėsčiasis tikrai įvertino, ar sugebės saugiai pereiti gatvę. Pėsčiųjų perėja nėra zona, kurioje pėsčiasis tampa neliečiamas", – mintis dėstė ilgametę vairavimo instruktoriaus patirtį turintis vyras.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar policijos pareigūnai daug dėmesio skiria transporto priemonių vairuotojų kontrolei – stebi, ar jie važiuodami laikosi Kelių eismo taisyklių, ar nekalba telefonu, tačiau pėsčiųjų naudojimasis mobiliasiais prietaisais, ypač artėjant prie pėsčiųjų perėjų arba einanat per jas, taip pat yra labai pavojingas.

"Juk internete ne vienas matėmė vaizdo filmukus, kur eidamas gatve ir į telefoną įsistebeilijęs pilietis atsitrenkia į sieną, į stulpą, įkrenta į fontaną. Nutinka, kad taip pat pėsčiasis įžengia ir į pėsčiųjų perėją. Deja, bet tokios situacijos nepasibaigia komiškai, kaip kad pūkštelėjimas į fontaną", – kalba V.Šlepikas.

Pašnekovas svarstė, kad LPA, kaip organizacijai besirūpinančiai pėsčiųjų saugumu ir jų teisėmis kelyje, reikėtų imtis edukuoti pėsčiuosius aiškinant, kad pasitaiko įvairių atvejų ir net tuomet, kai KET nurodo, kad pėsčiasis turi pirmumo teisę, gali nutikti situacija, kad transporto priemonės vairuotojas nesugebės laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, kuris, be abejo, liūdniau pasibaigs pastarajam. "Kas iš to, jei būsi teisus, tačiau sužeistas ar negyvas?" – retoriškai klausė V.Šlepikas.

Pėsčiųjų perėja nėra zona, kurioje pėsčiasis tampa neliečiamas.

Rengia pakeitimus

Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, susipažinęs su LPA kreipimusi, teigė sutinkantis, kad vairuotojai, artėdami prie pėsčiųjų perėjų, turėtų daugiau dėmesio sutelkti į aplinką ir stebėti, ar pėsčiasis nesirengia kirsti važiuojamosios dalies.

"Tie, kuriems daugiau tenka pakeliauti po Skandinavijos šalis, pastebi, kad artėdami prie pėsčiųjų perėjų vairuotojai pradeda mažinti greitį ir iš anksto pamatę artėjantį pėsčiąjį pasirengia jį praleisti", – sektiną pavyzdį paminėjo SM atstovas.

V.Pumputis atkreipė dėmesį, kad itin reikšmingas vaidmuo, rūpinantis pėsčiųjų saugumu perėjose, atitenka ir savivaldybėms, atsakingoms už miesto infrastruktūrą.

"Prieš keletą metų buvo patvirtina pėsčiųjų perėjų įrengimo tvarka, kurioje saugaus eismo specialistai konkrečiai surašė, kokie reikalavimai keliami pėsčiųjų perėjoms ir kaip jos turi būti įrengtos", – dėstė pašnekovas.

Kryptinis apšvietimas, iškilios salelės, didžiausias maksimalus greitis perėjos ribose neviršija 50 km/val. – ir tai tik keli reikalavimai, kurių pradėjus laikytis avaringumas pėsčiųjų perėjose smarkiai sumažėja arba net pasiekiama, kad perėjoje nežūtų nė vienas žmogus.

V.Pumputis tvirtino, kad ministerijoje šiuo metu derinamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas, kuriame kaip tik ir bus kalbama daugiausia apie tai, kaip užtikrinti didesnį pėsčiųjų saugumą.

"Dabar svarstome visus pasiūlymus ir netrukus tikimės juos pateikti visuomenei susipažinti. Tikriausiai tai įvyks po mėnesio – vasaros pradžioje", – paskelbė SM atstovas.