Europos regiono sveikatos ministrai trečiadienį Vilniuje priėmė Fizinio aktyvumo strategiją, kuria nustatytos ateinančio dešimtmečio gaires sprendžiant viršsvorio, nutukimo ir dėl jų kylančių ligų lemiamas problemas Europoje.

Šiai 2016–2025 metų strategijai pritarė 53 Europos regiono valstybių sveikatos apsaugos ministrai bei vyriausybių atstovai Vilniuje vykstančioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio komiteto sesijoje.

„Sveikatos sistemos Europos regione rizikuoja būti suluošintos dėl žmonių, kurie kenčia nuo fizinio pasyvumo (...). Mes raginame Vyriausybes prisijungti prie mūsų pastangų dirbant su įvairiais sektoriais bei įgyvendinti strategiją, pritaikyti ją į nacionaliniu lygmeniu. Tikimės, kad tai padės pagerinti, pailginti gyvenimo kokybę skatinant fizinį aktyvumą, kaip kasdienybės dalį“, - pranešime spaudai teigė komiteto vadovė Žužana Jakab.

„Mes susiduriame su viršsvorio ir nutukimo epidemija - ji paveikė vieną iš keturių vaikų tose šalyse, kurios pateikusios palyginimui tinkamus duomenis. Rengdami pasiūlymus dėl suaugusiųjų nutukimo, mes supratome, kad 2020-2025 metais greičiausiai tik labai maža dalis  Europos regiono valstybių pasieks tikslą, jog suaugusiųjų nutukimo lygis neaugtų ir išliktų stabilus“, - žurnalistams šią savaitę pristatydamas dešimtmečio planą Europai sakė Joao Breda (Žoao Breda), PSO Europos regioninio komiteto Fizinio aktyvumo programos vadovas.

Ž.Breda tvirtino, kad apie 70 proc. vaikų Europos regione neatitinka rekomendacijų per dieną bent vieną valandą mokykloje skirti aktyviai fizinei veiklai, dar apie 30 proc. suaugusiųjų Europoje nepaiso rekomendacijų sportuoti 2,5 val. per savaitę. Lietuvos padėtį Europos kontekste Ž.Breda įvertino kaip „neblogą“.

„Lietuvoje situacija yra kiek geresnė daugumoje kitų valstybių, nes čia fizinio pasyvumo lygis yra kiek mažesnis - mes tai iš tiesų pastebime gatvėje, pagal su sportu susijusios veiklos populiarumą. Jūs laikotės santykinai gerai“ - pabrėžė PSO atstovas.

Ekspertas sakė, kad naująja programa sprendžiant mažo judėjimo problemą bandoma sujungti skirtingus sektorius, taip pat ieškoma „inovacijų ir naujų požiūrių“ populiarinant fizinį aktyvumą - tai esą galima padaryti per sportininkų ar kitų įžymybių „sėkmės istorijas“. Kaip itin teigiamą pavyzdį Ž.Breda pažymėjo Lietuvoje kilusį didelį susidomėjimą plaukimu, kurį padėjo išpopuliarinti olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

„Tai yra labai geri pavyzdžiai, kuriais reikia remtis“, - tikino jis.

Ž.Breda atkreipė dėmesį, kad vaikai iš vargingiau gyvenančių šeimų turi mažiau galimybių būti fiziškai aktyvūs, todėl programa siekiama nustatyti priemones, kurios paremtos fizinio aktyvumo skatinimu „per sėkmingus pavyzdžius šioms neprivilegijuotoms grupėms“.

PSO duomenimis, per mažas judėjimas lemia 6-10 proc. visų susirgimų širdies ligomis, diabetu, krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų. PSO ekspertų vertinimu, apie 9 proc. ankstyvų mirčių nepasiekus tikėtino amžiaus vidurkio pasaulyje įvyksta būtent dėl per menko fizinio aktyvumo.

Programoje be kita ko įvertintas ir išmaniųjų technologijų, įvairių mobiliųjų aplikacijų indėlis į galimybes geriau, nuosekliau stebėti visuomenės fizinio aktyvumo kaitą.

PSO jau yra priėmusi penkerių metų strategiją dėl mitybos, kur aptariami blogi mitybos įpročiai, vaikų maistui skirta rinkodara ir kainų politika, tad fizinio aktyvumo strategija, Ž.Bredos žodžiais, yra „paskutinis blokas sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo architektūroje“.

Programoje siekiama nustatyti, jog šalys užtikrintų fiziniam aktyvumui tinkamas viešąsias erdves, saugią aplinką ir infrastruktūrą, suteiktų lygias galimybes fiziniam aktyvumui neišskiriant lyties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo, tautybės, neįgalumo.