Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė Raimonda Joskaudienė pasidalijo informacija, kokios klaidos dažniausios, kas už jas atsako ir ką kiekvienas darbuotojas turi žinoti.
„300–6 tūkst. eurų už klaidą algalapyje? Taip, tiek gali kainuoti viena neteisingai apskaičiuota alga. Ne dėl to, kad atlyginimas nemokėtas visai, o todėl, kad neįtraukti viršvalandžiai, neteisingai apskaičiuoti atostoginiai, „pamiršti“ priedai arba pavėluotas atsiskaitymas“, – aiškino R. Joskaudienė.
Ji pabrėžė, kad darbo užmokestis – tai ne tik skaičius algalapyje. „Tai darbuotojo teisė ir darbdavio pareiga, griežtai reglamentuota įstatymų“, – tvirtino teisininkė.
Kas laikoma neteisingu darbo užmokesčio apskaičiavimu?
Anot R. Joskaudienės, neteisingas darbo užmokestis – tai ne tik „neišmokėta alga“. Tai yra ir neįskaityti ar neteisingai apmokėti viršvalandžiai, neteisingai apskaičiuotas darbas naktį, poilsio ar švenčių dienomis, neįtraukti į sutartį priedai, premijos, priemokos, klaidingai apskaičiuoti atostoginiai ar kompensacija už nepanaudotas atostogas, savavališki išskaitymai „už žalą“, „už klaidas“, „už trūkumus“, vėlavimas išmokėti atlyginimą ar galutinį atsiskaitymą atleidžiant.
„Jei darbuotojas negavo to, kas jam priklauso pagal įstatymą ar sutartį – tai pažeidimas“, – sakė R. Joskaudienė.
Kas už tai atsakingas?
„Net jei atlyginimą skaičiuoja buhalteris ar išorinė įmonė – atsakomybė visada tenka darbdaviui. Darbuotojui nėra svarbu, kas padarė klaidą. Svarbu, kad atlyginimas būtų apskaičiuotas ir išmokėtas teisingai ir laiku“, – pabrėžė teisininkė.
Teisininkė įvardijo, kas gali grėsti darbdaviui.
Administracinė atsakomybė
Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus:
- Baudos nuo 300 iki 6tūkst. eurų;
- Didesnės sankcijos, jei pažeidimai kartojasi ar yra tyčiniai.
Finansinės pasekmės darbuotojui:
- Privalomas neišmokėtos sumos išmokėjimas;
- Delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną;
- Atleidimo atveju – netesybos iki kelių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio.
Reputacinė žala:
- Skundai Valstybinei darbo inspekcijai;
- Vieši ginčai, teismų sprendimai;
- Prarastas darbuotojų pasitikėjimas ir didėjanti kaita.
Darbuotojui nėra svarbu, kas padarė klaidą.
„Kartais „sutaupyti“ 100 eurų reiškia sumokėti 10 tūkst. eurų vėliau“, – aiškino R. Joskaudienė.
Pasak teisininkės, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pozicija šiuo aspektu yra labai aiški: darbo užmokestis turi būti aiškus, teisingas, pagrįstas ir išmokėtas laiku.
„Darbuotojas turi teisę gauti algalapį, suprasti, kaip apskaičiuotas jo atlyginimas, kreiptis į VDI ar darbo ginčų komisiją, jei kyla abejonių. Darbdavys turi pareigą ne tik mokėti, bet ir sugebėti pagrįsti skaičiavimus“, – tvirtino teisininkė.
Dažniausiai daromos klaidos:
- Netvarkingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;
- „Žodiniai susitarimai“, neįforminti dokumentais;
- Pamiršti viršvalandžiai ar naktinis darbas;
- Neteisingai skaičiuojami atostoginiai;
- Atlyginimo pakeitimai, apie kuriuos buhalterija „nespėjo sužinoti“.
„Darbo užmokestis – viena jautriausių sričių darbo santykiuose. Čia neužtenka gerų ketinimų – reikia teisinio tikslumo“, – teigė teisininkė.
R. Joskaudienė primena:
- Darbdaviams – verta prevenciškai pasitikrinti sistemas;
- Darbuotojams – svarbu žinoti, kas jums priklauso;
- Buhalteriams – būtina dirbti ne „iš įpročio“, o pagal teisę.
„Jei kyla klausimų – geriau juos spręsti iki patikrinimo, skundo ar bylos“, – tvirtino R. Joskaudienė.
Naujausi komentarai