– Tarnybiniai šunys irgi dirba sunkiai, bet būna, kad „pasileidžia plaukus“. Kaip, pavyzdžiui, šuo Roksis Panevėžyje per paiešką pabėgo, po to grįžo. Kodėl taip atsitinka?

– Na, gyvenimiškų situacijų ir žmonėms, ir šunims nutinka įvairių. Šuo pagavęs ne tik žmogaus, bet ir gyvūno kvapą, užsivijo stirną. Bet grįžo.

– Ar visi šunys gali būti tarnybiniai?

– Turbūt kaip ir ne kiekvienas žmogus gali būti policijos pareigūnu, taip ir šunys. Jiems taikomi specialūs reikalavimai. Žiūrimos ir prigimtinės savybės, išugdytos savybės, tėvai, protėviai. Šuo, prieš įsigyjant, testuojamas. Ir, aišku, po to praeina ilgą dresavimą.

– Kiek tai užtrunka?

– Kaip mes juokiamės, kad tai užtrunka visą šuns gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra šunų specializacijos? Ar jie yra universalūs ir moka ieškot narkotikų, sekt pėdsakais, ieškot žmonių? Ar vis dėlto suka link kažkokių specializacijų?

– Mūsų tarnybiniai šunys turi tokias kaip ir universalias savybes. Visi baigia tą pagrindinį rengimą, kur mokoma tokių žinių ir įgūdžių kaip žmogaus paieška, pėdsekystė, apsaugos funkcijos. Ir baigę tą vidurinę mokyklą patenka į tokį mini universitetą, kai jau reikia rinktis savo specialybę. Tos specializacijos yra narkotinių medžiagų paieška, sprogstamųjų medžiagų paieška, žmonių lavonų paieška.

– Kiek iš viso Lietuvos policijoje tarnauja šunų?

– Šiuo metu apie 80 tarnybinių šunų. Turim nuolat apie 7-8 šunis, kurie mokosi tapti tarnybiniais šunimis. Mes manome, kad šuo ir pareigūnas yra vienas vienetas ir, kaip juokauja kinologai, kad būtų smagu, kad būtų protingi abiejose pusėse pavadėlio.

– Ar išeina tarnybiniai šunys į pensiją?

– Taip, kiekvienais metais pareigūnas su šunimi laiko egzaminus ir specialiuosius testus. Jeigu šuo dėl savo amžiaus ar fizinių savybių negali tų testų išlaikyti, tai sprendžiamas jo tolimesnis likimas. Dažniausiai šuo perduodamas tolimesniam poilsiui savo šeimininkui esant.