Apie tai prokuratūros, teismų sistemos ir pareigūnų profesinės sąjungos atstovai ketvirtadienį Seime kalbėjo per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos surengtą diskusiją.

„Mes jau turime problemą su besikaupiančių bylų likučiu. Mes negalėsime tikrai išnagrinėti greitai didelės apimties baudžiamųjų bylų“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Pasak jos, tai nulems neigiamas pasekmes valstybei: „Būsime priversti nutraukti bylas dėl senaties terminų, būsime priversti mokėti žalos atlyginimą kaip valstybė dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo“.

„Teismų sistemos situacija yra kritinė“, – įspėjo teisėjų atstovė.

Nėra norinčių dirbti

Institucijų atstovai pabrėžė, jog dėl mažų ir nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta į tarnybas pritraukti jaunų specialistų. Dėl to didėjant krūviui esamiems darbuotojams, jie taip pat renkasi išeiti.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak E. Tamošiūnienės, šiuo metu iš 786 teisėjų etatų Lietuvoje neužimtas 71.

„Ir tai nėra ta situacija, kad jie yra tiesiog čia ir dabar atsilaisvinę ir laukia žmonių eilė, kurie norėtų tapti teisėjais. Deja ne – yra paskelbtos atrankos, atrankos neįvyksta, dėl to, kad neturime kandidatų“, – kalbėjo teisėja.

Ji prognozavo, jog nepatenkinus teisėjų lūkesčių, kurie kyla iš šiuo metu pateiktų projektų, teisėjų trūkumas didės ir toliau. Pasak jos, problemą spręsti jau vėluojama, nes artimiausiu metu teismai neturės galimybės pritraukti geriausių teisės profesionalų.

„Tragiškai maži“, E. Tamošiūnienės teigimu, yra ir kitų teismų sistemos darbuotojų atlyginimai. Jeigu šių darbuotojų trūks, pasak teisėjos, stos ir bylų nagrinėjimas.

Mes jau turime problemą su besikaupiančių bylų likučiu. Mes negalėsime tikrai išnagrinėti greitai didelės apimties baudžiamųjų bylų.

Apie tai, kad dėl nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta pritraukti kandidatų į prokurorus ir atrankos neįvyksta, kalbėjo ir Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Prokurorų profesinės sąjungos atstovo Egidijaus Motiejūno teigimu, tai nulemia didelį darbo krūvį, kai vienam prokurorui gali tekti vadovauti ir per 70 ikiteisminių tyrimų.

„Yra per didelis darbo krūvis. Darbo krūvį galima sumažinti priimant naujus žmones, prokurorus, pasidalinti krūvį“, – pastebėjo jis.

Jauni pareigūnai išeina kitur

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas Artūras Černiauskas sakė, jog dėl mažo atlyginimo bei sunkaus darbo jaučiamas ir pareigūnų trūkumas.

„Tiek bausmių vykdymo sistemoje, tiek sienos apsaugos sistemoje, tiek priešgaisrinės apsaugos, tiek policijos darbuotojų trūkumas yra labai didžiulis ir vienas iš tokių didžiausių tai turbūt policijoje, kur trūksta beveik 2 tūkst. darbuotojų“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovas.

Už tokį atlyginimą žmogus padirba, pasižiūri, kokios darbo sąlygos, kiek reikia dirbti ir ganėtinai daug jaunų darbuotojų išeina.

Pasak jo, situacija „ganėtinai tragiška“ Vilniaus mieste: čia krūviai itin dideli, nes jauni specialistai nesirenka darbo dėl nepatrauklių sąlygų.

A. Černiausko teigimu, dabar pareigūnų atlyginimai yra panašūs į prekybos centrų darbuotojų, tuo tarpu jie darbe patiria „tikrai ne vien teigiamas emocijas“, turi teisę ir atsakomybę taikyti sankcijas, naudoti specialiąsias priemones.

„Už tokį atlyginimą žmogus padirba, pasižiūri, kokios darbo sąlygos, kiek reikia dirbti ir ganėtinai daug jaunų darbuotojų išeina“, – pasakojo jis.

Pasak pareigūnų atstovo, išeina net ir tie, kurie yra baigę pareigūnus rengiančias mokyklas ir turi atlyginti mokymosi išlaidas.

„Jie randa geresnį darbą, pasiskaičiuoja, kad per tam tikrą laiką jie atlygins ir išeina iš to darbo“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Požiūris į stažo naikinimą – skirtingas

Seime ruošiantis svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, institucijų atstovai skirtingai vertino siūlymą joje atsisakyti priedų už valstybės tarnybos stažą.

E. Tamošiūnienės teigimu, į teismų sistemą, ypač aukščiausius teismus, dažnai siekiama pritraukti teisinės sistemos „žvaigždes“ iš kitų sričių – pavyzdžiui, didelį akademinio darbo stažą teisės srityje turinčius profesionalus.

„Jeigu išliktų ta pati sistema, kur yra priedas už stažą, tai jie atėję į Aukščiausiąjį Teismą, turėdami net ir 30-ies metų kito teisinio darbo stažą – teisės profesūros atveju, pretenduotų į itin mažą atlyginimą“, – sakė teisėja.

Valstybei yra per brangu turbūt mėtytis specialistais.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad tam reikėtų sutvarkyti kitas socialines garantijas ir motyvuojantį atlyginimą užtikrinti kitomis priemonėmis.

A. Černiausko teigimu, su problema dėl stažo susiduria ilgamečiai pareigūnai, nusprendę pereiti dirbti į valstybės tarnybą, nes taip pat yra laikomi pradedančiais specialistais.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad valstybės tarnyboje privalo būti motyvuojančios priemonės, kad ji kažkuo galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi.

„Aš nesakyčiau, kad čia kažkokios didelės socialinės garantijos: vienas procentas už vienerius metus ir kelios dienos atostogų. Argi tai tokios socialinės garantijos, kurios traukia ateiti į valstybės tarnybą?“, – klausė jis.

Profesinių sąjungų atstovas ragino galvoti apie tokias garantijas, kurios išties pritrauktų žmones – pavyzdžiui, pagalbą įsigyjant būstą.

Tuo tarpu prokurorai teigė, jog jų srityje priedai už stažą yra svarbūs, nes šios srities profesionalui yra būtina patirtis.

„Kiekvienas suprantame, kad specialistas kuo ilgiau dirba, tuo jis daugiau patirties įgauna ir valstybė investuoja į kiekvieną žmogų kaip į specialistą. Valstybei yra per brangu turbūt mėtytis specialistais“, – kalbėjo G. Ivanauskas.

Valstybės tarnybos pertvarka Seimui turėjo būti teikiama svarstyti pirmadienį. Teikimą nuspręsta atidėti po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados, kurią patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.