Lietuvoje viešintis K.Lanertsas atkreipia dėmesį, jog jo vadovaujamas Liuksemburge įsteigtas teismas yra pateikęs apie 45 prejudicinius išaiškinimus Lietuvos teismams bei išskyrė tris svarbiausias bylas - Rinau prieš Lietuvą, „Gazprom“ prieš Lietuvą bei Runevič-Vardyn.

„Rinau bylos principai šiuo klausimu yra tapę kertiniu akmeniu visai Europai, ir jais naudojamasi beveik kas mėnesį (...), tai tapo nusistovėjusia praktika. Ir tai yra Lietuvos teismo dėka“, - kalbėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo organizuotame renginyje pirmadienį sakė K.Lanertsas.

ES teisingumo teismas 2008-aisiais nusprendė, kad Lietuvė Inga Rinau privalo vykdyti Vokietijos teismo sprendimą ir grąžinti dukrą jos tėvui, buvusiam sutuoktiniui Michaeliui Rinau.

Kalbėdamas apie lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn siekį turėti originalią pavardę asmens dokumentuose, jis teigė, jog ši byla taip pat turėjo „esminę konstitucinę reikšmę“, nes čia buvo keliamas nacionalinio identiteto klausimas. Teismas 2011-aisiais pasisakė, jog ES narės atsisakymas argumentuojant kalbos rašybos taisyklėmis įrašyti asmenvardžius pareiškėjo kilmės valstybės naudojamais diakritiniais ženklais neriboja ES sutartimi pripažintų piliečių laisvių. Tiesa, šiuo metu nacionaliniai teismai jau yra priėmę M.Runevič-Vardyn šeimai bei kitoms šeimoms palankius sprendimus.

Anot jo, Lietuvos bylos yra svarbios visose ES narėse, kuriose esant laisvam judėjimui, mišriems santykiams tarp skirtingų valstybių piliečių, kuriantis įvairovei kyla panašūs klausimai.

„(Šalys) ieško identiteto per kalbą, kartais - per religinius, etinius, regioninius, istorinius požymius. Teisinius požymius. Ir jie turi būti saugomi bei gerbiami. Tai yra įvairovė. Bet nepaisant įvairovės, yra ir dalykų, kuriuos turime daryti kartu, nes tai yra vienintelis protingas ir efektyvus veikimo būdas“, - aiškino jis.

Anot jo, veikimo kartu principai galioja ir Lietuvos byloje prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“, kur ETT pernai pareiškė, jog sprendimą, ar pripažinti Lietuvai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą, turi priimti Lietuvos teismai.

„Bet kai tenka spręsti, kaip rašyti asmenvardžius, vidaus rinka juk nemirs, jei pasakysime, kad kiekviena valstybė taiko savo teisę, nors tai ir sukuria galimybę, jog gali būti nežymus poveikis laisvam judėjimui dėl skirtingos rašybos skirtingose valstybėse. Manau, kad Europos stiprybė gali ištverti šias kančias“, - svarstė jis.

ES Teisingumo Teismas padeda valstybėms narėms išaiškinti ES teisę, užtikrina, kad ji būtų taikoma vienodai visose šalyse ir kad valstybės narės bei ES institucijos jos nepažeistų. Šiuo metu teismas nagrinėja 17 bylų, dėl dalies jų kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos teismai irgi bendradarbiauja su šiuo teismu, keldami ES teisės taikymo klausimus. Prezidentūra pažymi, kad per 13 Lietuvos narystės ES metų mūsų šalis ES Teisingumo Teisme yra pralaimėjusi 3 bylas.