Sutikti vilniečiai pasidalijo įvairiomis mintimis apie sutikimą dėl lytinio akto.

„Manau, naujas įstatymas turėtų moterims duoti galimybę labiau išreikšti savo sutikimą, tai iki šiol buvo didžiulė problema, nes nėra stipriai atsižvelgiama, ar moteris to nori, ar ne. Tokiu atveju labai sunku įrodyti prievartos atvejus“, – mintimis dalijosi jaunas vyras.

„Klausimas judinamas ir ta linkme judama. Tai vienareikšmiškai gerai. Tačiau reikėtų pasigilinti ir žinoti daugiu dėl apibrėžtumo“, – pabrėžė kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau buvo ir neigiamai nusiteikusių vyrų: „Iš 4 mln. telikę keli. Šeima, vaikai. Linkime meilės ir ištikimybės.“

„Man atrodo, kad yra labai daug pilkųjų zonų šiame įstatyme. Būtų gerai aiškiau apibrėžti visus aspektus. Reikėtų daugiau pasidomėti, nes, manau, tai labiau liečia vyrus ir nesinorėtų ne savo noru taip prievartautoju“, – komentavo jaunas vyras ir nuogąstavo, kad visos pilkosios zonos bus išspręstos.

Sutikimą lytiniams santykiams komentavo ir teisininkas prof. Romualdas Drakšas.

– Kokie jūsų pirmieji vertinimai? Ar tai pakeis bendrą situaciją ir bus efektyvesnė seksualinių aukų apsauga?

– Baudžiamasis kodeksas yra per daug rimta knygutė, kad į ją įrašyti visokias fantazijas, kad ir kokiu tikslu rašant. Baudžiamajame kodekse negali būti formuluočių, kurios būtų neaiškios arba suponuotų galimą chaosą įrodinėjimo srityje.

– Jūsų nuomone, tai įvestų tik daugiau chaoso?

– Daugiau chaoso įrodinėjimo prasme, nes tokio dalyko kaip laisvas sutikimas iki šiol nebuvo. Pavyzdys, meilužė nusprendė atkeršyti ją palikusiam vyrui ir pasakė, kad buvo be jos sutikimo. Jis sako, kad buvo sutikimas, ji – kad ne. Kas toliau? Arba procesas miršta ir jis nevykdomas, arba atsiranda kaltumo prezumpcija – iš jo reikalaujama, kad būtų įrodyta, jog buvo sutikimas. Visa mūsų Baudžiamoji teisė verčiama aukštyn kojomis. To negali būti. Tai nieko bendro neturi su aukų ginimu, nes visiškai neturės įtakos. Seksualinių aukų gynimas ir dabar vyksta, yra bylos, tikrai praneša moterys, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tai normalus įrodinėjimų procesas.

– Būtų sunkiausia įrodyti, kas tai tikrai išreikštas sutikimas?

Tai nieko bendro neturi su aukų ginimu, nes visiškai neturės įtakos.

– Įrodinėjimų procesą bandoma į šiukšlių dėžę išmesti ir padaryti – buvo ar nebuvo. Ir tai reikia įrodyti. Absurdas.

– Kaip jūs įsivaizduojate, kaip reikėtų aiškiai parodyti, kad sutinki lytiniam aktui?

– Neįsivaizduoju. Yra visokių gyvenimiškų situacijų, yra kuklių moterų, kurios nepasakys. Neįsivaizduoju, kas yra sutikimo išraiška, nemanau, kad teismų praktika tai iškristalizuotų.

– Ar yra kitų šalių pavyzdžių, kurios ėmėsi kažko panašaus?

– Rengėjai remiasi Švedijos pavyzdžiu. Manau, jos klaidingai tai suvokia.

– Ar Lietuvoje pakanka teisinio pagrindo ir seksualinį smurtą patiriančioms moterims yra lengva tai įrodyti?

– Turiu nemenką patirtį. Tai įrodoma, moterys įrodo savo tiesą, kaltieji nuteisiami. Galbūt galima labiau atsižvelgti į jų emocinę būklę, padėti, kurti tarnybas, tačiau tai – ne Baudžiamojo kodekso reikalas.

– Jei įteisinamas pakeitimas, nėra teisinio sutikimo, kokie toliau vyksta teisiniai procesai?

– Prasideda ikiteisminis tyrimas. Toliau du keliai – arba nieko, arba kaltumo prezumpcija. Kaltininkas turi pats įrodinėti, kad yra nekaltas.

– Ar tikėtina, kad smurtautojas esą iš karto galėtų gauti trejus metus laisvės atėmimo bausmę?

– Taip. Jei nesugebės įrodyti, kad buvo sutikimas. Žmogus gali būti visiškai nekaltas, bet jis sės į kalėjimą.