Teismas penktadienį pranešė konstatavęs, kad užsikrėtimo koronavirusu sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, o pacientas sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis, todėl žala ieškovui neatlygintina kaip neišvengiama žala.

Ieškovo teigimu, pacientas į sveikatos priežiūros įstaigą atvyko nesirgdamas COVID-19 liga, tačiau gydydamasis šioje įstaigoje buvo užkrėstas infekcija ir pablogėjus sveikatos būklei mirė.

Ieškovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau komisija ieškovo prašymo netenkino.

Lietuvos apeliacinis teismo pranešime pažymima, kad šioje byloje teismas nagrinėjo sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę pagal naująjį „žalos be kaltės“ modelį.

Pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo nesilaikyta sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto ir buvo galima išvengti žalos.

Pasak teismo, siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą tebėra būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui.

Teismas nurodo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, nes buvo neišvengiama, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog sveikatos priežiūros įstaiga galėjo žalos išvengti, t. y. turėjo įrodyti neteisėtus sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus.

„Tačiau byloje liko nepaneigta tikimybė, kad ir laikantis visų prevencinių priemonių užsikrėtimo koronavirusu gydymo įstaigoje nepavyktų išvengti“, – sakoma teismo pranešime.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal dabartinį sveikatos priežiūros metodikų raidos lygį apsaugoti pacientus nuo apsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigose nėra įmanoma.

„Pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo nesilaikyta sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto ir buvo galima išvengti žalos, jei šio standarto būtų laikytasi, vertinant pagal tuometę medicinos mokslo raidą, ir kad žala nėra nulemta išimtinai paciento sveikatos būklės, buvusios iki paslaugų suteikimo“, – sakoma pranešime.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo sprendimo priėmimo dienos ir gali būti kasacine tvarka skundžiamas per tris mėnesius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.