Tuometinė Šiaulių teisėja V. Kazlauskienė sužinojusi, kad teisme bus sprendžiamas suėmimo skyrimo jos sūnui klausimas, pasinaudojo pažintimi su kita teisėja. Kalbėdama telefonu jis užuominomis paprašė nesuimti sūnaus.

„Prašymas, kad kita teisėja neskirtų suėmimo kasatorės sūnui, kurį kasatorė bando pateisinti motinos rūpesčiu, nedera su įpareigojimu kiekvienam teisėjui nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, naudojantis tarnybine padėtimi, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Nepaisant V. Kazlauskienės prašymo, suėmimas jos sūnui buvo skirtas. Tuomet žiniasklaida skelbė, kad teisėjos sūnus įtartas organizavęs bendrininkų grupę, kurios nariai, vilkėdami policininkų uniformą, apiplėšinėjo Šiaulių miesto ir rajono verslininkus.

Nuteista eksteisėja skundėsi pernelyg dideliu žiniasklaidos dėmesiu jos bylai.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad susidomėjimas byla susijęs ir su V. Kazlauskienės eitomis teisėjos pareigomis, o jos naudojimasis tarnybine padėtimi siekiant palankaus procesinio sprendimo savo šeimos nariui neabejotinai mažina visuomenės pasitikėjimą ne tik asmeniškai jos, kaip teisėjos, tačiau ir kitų teisėjų veiklos objektyvumu, skaidrumu, sąžiningumu, taip pat sukelia didelių abejonių visa teismų sistema.

V. Kazlauskienė ir dar du jos kolegos į Specialiųjų tyrimų akiratį (STT) pateko 2011 metais. Tuo metu Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkui buvo pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo. Tačiau ši byla galutinai baigta tik dabar – Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį.

Bylą iš pradžių nagrinėjo Kauno apygardos teismas, paskui ją kelis kartus peržiūrėjo Apeliacinis teismas. Nuosprendžius ir bausmes buvusiai teisėjai teismai keisdavo. Aukščiausiajame Teisme ji nagrinėta ir 2016 metais.

V. Kazlauskienė teismui perduota su keliais kaltinimais – dėl piktnaudžiavimo, kito teisėjo papirkimo. Byla dėl papirkimo nutraukta suėjus senaties terminui, dėl kaltinimo piktnaudžiavimu ji išteisinta, neįrodžius kaltės. Bylos buvo nutrauktos ir su V. Kazlauskiene teistiems teisėjams.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet vasarį pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 metų nuosprendį, taip pat ir jo dalį dėl V. Kazlauskienei skirtos bausmės ir paskyrė jai naują bausmę.

V. Kazlauskienei skirta 7532 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą per vienus metus.

Eksteisėja skundėsi, kad ji nubausta du kartus, nes, jai atlikus paskirtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos apeliacinio teismas šiemet vasarį skyrė antrą bausmę – baudą. Vienu nuosprendžiu V. Kazlauskienei skirta vienų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieniems metams. Šis nuosprendis nebuvo galutinis, kol byla išnagrinėta, teisėja atliko lygtinę bausmę, o nauju nuosprendžiu skirta nauja bausmė – piniginė bauda.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad V. Kazlauskienė, pati būdama teisininkė ir suvokdama, kad bausmė dėl lygtinio laisvės atėmimo yra panaikinta, nesikreipė dėl tolesnio įpareigojimų vykdymo į kompetentingas institucijas (probacijos tarnybą), nesiskundė dėl to nei teismams, nei kitoms institucijoms.

Pasak teismo, skirta piniginė bauda yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį.