Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“.

Anot teismo, tokia aplinkybė pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas panaikino pernai balandį pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo E. Bėrontui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

Praėjus kelioms dienoms po šio įsakymo pasirašymo tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atleido E. Bėrontą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė“, – teigiama pirmadienį paskelbtame sprendime.

„Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su Raimondu Kurlianskiu. Kaip matyti, kad tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu“, – rašoma jame.

Teismas taip pat konstatavo, kad VSD patikrinimo išvada dėl E. Bėronto pajamų bei turto kilmės yra grindžiama tik prielaidomis, nebuvo atlikta išsami jo bei sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos buvusio NMA vadovo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, jog E. Bėrontas būdamas jauno amžiaus negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos.

Sprendime rašoma, kad VSD negalėjo poligrafu tikrinti E. Bėronto pajamų teisėtumo. Be to, žvalgybos pareigūnai padarė procedūrinį pažeidimą, kai nesupažindino E. Bėtonto su patikrinimo išvadomis.

NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, tačiau teismas užpernai rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tikisi, kad palankus teismo sprendimas paskatins vadovus keisti požiūrį

E. Bėrontas tikisi, kad jam palankus teismo sprendimas paskatins institucijų vadovus keisti darbuotojų atleidimo praktiką.

„Šiuo metu tęsiu karjerą privačiame sektoriuje ir man šis teismo sprendimas yra svarbus ne dėl asmeninės ambicijos ar naudos, bet dėl bendro požiūrio, kuriuo turėtų vadovautis „skubotus“ sprendimus priimantys vadovai“, – BNS antradienį sakė E. Bėrontas.

E. Bėrontas teigė, kad įsakymą dėl atleidimo taip pat yra apskundęs teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Žemės ūkio ministerija ir VSD svarsto, ar skųsti šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Ar tai bus padaryta bus apsispręsta vėliau, kai detaliau susipažinsim ir įvertinsim teismo pateiktą medžiagą“, – BNS sakė žemės ūkio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

„Valstybės saugumo departamentas, objektyviai įvertinęs argumentus, svarstys skųsti teismo sprendimą aukštesniajai instancijai“, – rašoma VSD Strateginės komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme.