Balandžio pabaigoje gali paaiškėti, iš kur bus tiesiamas elektros tiltas iš Švedijos – į Lietuvą ar į Latviją. Paskutinėmis šio mėnesio dienomis turėtų įvykti trijų Baltijos valstybių premjerų susitikimas, kuriame pasirašytoje deklaracijoje gali būti nurodyta, kur bus tiesiamas „Swedlink“ pavadintas tiltas.

Taip pat galėtų būti nustatyta šio projekto finansavimo formulė ir įgyvendinimo terminai.
 
Apie tai trečiadienį po susitikimo su Vilniuje apsilankiusiu naujuoju Latvijos premjeru Valdžiu Dombrovskiu pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
 
„Pasiekta nemaža pažanga „Swedlink“ reikaluose. Tikimės, kad balandžio pabaigoje įvyksiančiame trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovų susitikime galėsime pasirašyti deklaraciją šiuo klausimu, kuri dabar yra baigiama derinti diplomatiniais kanalais“, - teigė A.Kubilius.
 
Anksčiau Europos komisaras energetikos klausimais latvis Andris Piebalgas užsiminė, kad susitarimas dėl „Swedlink“ gali būti pasiektas ne anksčiau kaip šių metų liepą.
 
Pasak A.Kubiliaus, tiltas jungs ne atskiras šalis, o dvi energetines sistemas – Baltijos ir Skandinavijos valstybių. Todėl esą jau šiemet turėtų būti priimti sprendimai dėl bendros Baltijos valstybių energetinės rinkos, kad kitąmet ji jau galėtų veikti.
 
V.Dombrovskis pareiškė tikįs, kad bendros elektros rinkos įdiegimas „yra įmanomas ir tikėtinas“.
 
Kitąmet turėtų būti panaudoti ir Europos Sąjungos skiriami 175 milijonai eurų „Swedlink“  projektui įgyvendinti.
 
Latvių premjeras „Swedlink“ mato kaip lygiavertį Švedijos, Lietuvos ir Latvijos projektą. „Jis turi būti komerciškai naudingas. „Latvenergo“ dalyvaus finansuojant šį projektą, jeigu tai apsimokės“, - pastebėjo V.Dombrovskis, atsakydamas į klausimą, kaip prie šio projekto prisidės latvių pusė.
 
Pasak A.Kubiliaus, ekspertai dar iki trijų Baltijos valstybių premjerų susitikimo turėtų pasakyti, ar tikrai tiltas į Švediją bus komerciškai naudingas projektas. Tačiau pats Lietuvos premjeras neabejojo, kad atsakymas bus teigiamas.
 
Į ekspertų pastebėjimus bus atsižvelgta ir atsakant į klausimą, kur turi eiti kabelis iš Švedijos – į Lietuvą ar į Latviją. „Svarbiausia, kad projektas būtų įgyvendintas. O kur bus nutiestas tiltas yra antraeilės svarbos klausimas“, - įsitikinęs V.Dombrovskis.
 
Lietuvos premjeras užsiminė, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas ir preliminarus naujos atominės jėgainės Lietuvoje projektavimo ir statybos planas. „Tai bus planas artimiausiems dvejiems metams, ką darysime, statydami atominę elektrinę“, - sakė A.Kubilius, leisdamas suprasti, kad tokio konkretaus plano reikalauja jėgainės statybos partneriai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. „Tikimės, kad 2010 metais prasidės realūs projektavimo ir statybos darbai“, - pridūrė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
 
Susitikime su latvių premjeru A.Kubilius aptarė ir abiejų valstybių ekonominę padėtį. „Abiejų valstybių valdžios veiksmai reaguojant į situaciją, yra panašūs, nes ir situacija panaši“, - sakė Lietuvos premjeras. Tačiau jis neigė, kad Lietuva ruošiasi kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ką jau yra padariusi Latvija. Pasak A.Kubiliaus, šis klausimas Lietuvai bent kol kas nėra aktualus, nors galutinai tokia idėja nėra atmetama. Premjeras paneigė, kad Lietuva jau pradėjo slaptas derybas su TVF dėl galimos paskolos.