„Skaičiai rodo, kad kol kas populiarumas neišaugo mokytojų programų, vadinasi, valstybei reikia gerokai rimtesnių skatinimo mechanizmų“, – BNS sakė P. Žiliukas.

Pasak jo, įvairias pedagogines studijas renkasi pakankamai stojančiųjų, tačiau problema yra su mokytojų dalykininkų studijų programomis.

„Vaikystės pedagogika, ikimokyklinė pedagogika – jos pakankamai surenka. Didžiausia problema yra dalykininkų mokytojų rengimas, kalbant apie fiziką, matematiką, informacines technologijas – čia reikia esminių sprendimų“, – teigė LAMA BPO vadovas

Jis šių metų stojančiųjų prioritetus ir pagrindinius preliminarius skaičius trečiadienį pristatė Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

P. Žiliukas komiteto nariams teigė, kad pakankamų stojančiųjų skaičių nesurenka visi trys pagrindiniai švietimo centrai, išskyrus Vytauto Didžiojo universitetą.

Nebus, kam mokyti. Iš kur mes importuosim mokytojus? Gal iš kaimyninių šalių?

Pasak komiteto pirmininko, „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos, ši problema gali atsiliepti ateityje, todėl būtina skatinti abiturientus stipendijomis ir kitomis garantijomis.

„Pirma, skatinamosios stipendijos. Antra, garantuoti įsidarbinimą. Trečia, garantuoti įsikūrimo lėšas, nuvažiavus į provinciją, į kaimą. Jeigu bent šie dalykai būtų įgyvendinti, jeigu bent stipendija būtų 200 – 300 eurų, būtų kitaip? Kitaip. Jeigu bent garantija būtų gauti darbą po studijų, būtų kitaip? Kitaip“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Jis baiminasi, kad senstant šiuo metu dirbantiems mokytojams, ateityje gali neužtekti paruošiamų mokytojų juos pakeisti.

„Čia prieaugio nėra. Turi būti tam tikra tokių žmonių parengta valstybėje masė, iš kurių ji galėtų rinktis. Jeigu jie ir nuėjo į kitą sferą, tai bėdos atveju jie gali būti pakviesti tam tikromis sąlygomis. Nebus, kam mokyti. Iš kur mes importuosim mokytojus? Gal iš kaimyninių šalių?“ – svarstė Švietimo komiteto pirmininkas.

LAMA BPO vadovo P. Žiliuko Seimo Švietimo komitetui pateiktais šių metų duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, stojančiųjų į ugdymo krypties studijų programas skaičius sumažėjo nuo 2,51 proc. iki 2,38 proc. universitetuose ir nuo 3,22 proc. iki 3,07 proc. kolegijose.

„Mes esame katastrofoje su dalykininkų mokytojų rengimu visose specialybėse“, – reziumavo E. Jovaiša.

„Deja, taip“, – pridūrė P. Žiliukas.

50 programų nesurinko studentų

Daugiau nei pusšimtis programų šiemet nesurinko pakankamo skaičiaus stojančiųjų, teigia P. Žiliukas.

„Preliminariai matome, kad bus šiek tiek virš 50 programų, kurios nesurinks pakankamo skaičiaus. Tai susijusios programos su žemės ūkio kryptimis, niekada nebuvo patrauklus socialinis darbas. Taip bus ir su dalimi inžinerinių programų, bet labai netolygiai“, – BNS trečiadienį sakė P. Žiliukas.

Pasak jo, iš viso stojantiesiems siūlyta 614 studijų programų universitetuose ir kolegijose, todėl procentiškai uždaromų studijų programų dalis nėra didelė.

Tai susijusios programos su žemės ūkio kryptimis, niekada nebuvo patrauklus socialinis darbas.

„Tai bus aukštųjų mokyklų, kuriose bus po dvi – tris nerentabilias programas. Gal Vytauto Didžiojo universitete ir Klaipėdos universitete tas skaičius bus kiek didesnis – po penkias – šešias programas“, – teigė LAMA BPO vadovas.

Kol kas tikslių studijų programų pavadinimų P. Žiliukas nebuvo linkęs atskleisti, tačiau teigė, kad tai bus aišku penktadienį, atlikus galutinius skaičiavimus.

„Dar kol kas laikomės tam tikro konfidencialumo ir vis dėlto turi lūkesčių stojantieji. Galutinius skaičiavimus atliksime penktadienį“, – sakė jis.

Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiemet užsiregistravo 34,9 tūkst. kandidatų – beveik 180 mažiau nei pernai.

Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26,7 tūkst. kandidatų, pernai tokių buvo 27,2 tūkstančio.

Kur konkrečiai bus pakviesti studijuoti, abiturientai ir kiti stojantieji sužinos penktadienį.