– Atrodo, aikštelėje lėtai važiuoji, pasistatai mašiną. Bet čia lyg ir nutinka daug visokiausių avarijų, ar ne?

– Taip, tokia rizika išlieka tiek aikštelėse, tiek prie biurų pastatų, tiek prie prekybos centrų. Tokių eismo įvykių, kai vairuotojai patiria nelaimes stovėjimo aikštelėse, yra beveik 8 proc. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vien pernai išmokėjo už tokius įvykius daugiau nei 2 mln. eurų.

– O kiek tokių įvykių? Tūkstančiais skaičiuojama?

– Taip, vien „Gjensidige“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip tris tūkstančius tokių įvykių praeitais metais.

– Kokie dažniausiai tie įvykiai? Ar galu parkuodami apsibraižo, susiduria, veidrodėlius nusimuša?

– Dažniausiai tai yra smulkūs automobilio apgadinimai – nubraukti sparnai, pažeisti žibintai, nulenkti veidrodėliai, bamperiai apgadinti. Tačiau pasitaiko ir stambesnių žalų. Viena didžiausių praėjusiais metais, būtent įvykusių aikštelėje, kainavo 27 tūkst. eurų.

– Kas nutiko už tuos 27 tūkst.?

– Du vairuotojai susidūrė važiuodami atbulomis. Greičiai buvo gana dideli, tad ir žala buvo gana ženkli. Pažymėtina, kad yra trys problemos aikštelėse, kurios sąlygoja eismo įvykių kilimą. Tai nepasirinktas saugus greitis, vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais, gali pėsčiasis pasitaikyti. Tokiu atveju nebūna spėjama laiku sustabdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tuo atveju, kai sakote, už 27 tūkst. susidūrė du automobiliai važiuodami atbuli, ar žinote, koks jų greitis buvo? Nes turėjo pakankamai žalos padaryti už tiek pinigų.

– Taip, išties žalos buvo padaryta daug. Tiesiog automobiliai buvo gana nauji ir apgadintos dalys buvo brangios.

– Važiuojant atbulomis, turi praleisti visus kitus važiuojančius, ar ne?

– Taip, išties pastebėtina, kad važiuojant atbulomis yra vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti tikrai atsargūs, atkreipti dėmesį į tai, kad yra vadinamosios aklosios zonos, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties. Tai tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Taip pat šiais laikais daugelis automobilių turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Tačiau irgi nereikėtų jomis aklai pasikliauti, kadangi gali pasitaikyti tokia situacija, kai dar nesimato kliūties kameros pateikiamame vaizde, vairuotojui atrodo, kad saugu, jis spusteli greičio pedalą ir tokiu atveju įvyksta nelaimė.

– Kur dažniausiai įvyksta tokios avarijos? Ar čia didžiųjų miestų problema?

– Dažniau pasitaiko didmiesčiuose, ties prekybos centrais. Kadangi piko metu, po darbo ten būna daugiau automobilių, didesnis eismas. Ir, natūralu, kad ne visada atsargiai manevruojant įvyksta tų smulkių eismo įvykių.

– Ką daryti ar tai prekybos centre, ar prie biurų, ar gyvenamųjų namų kvartale, jeigu susiduri ar įvažiuoji kažkur? Palikti raštelį, kviesti policiją, kaip elgtis?

– Visų pirma rekomenduotumėme įdėti šiek tiek pastangų surasti to nukentėjusio automobilio savininką. Jeigu tai įvyko prekybos centre, reikėtų kreiptis į informacijos centrą, kuris pasirūpins, kad apie tai būtų pranešta per garsiakalbį. Jeigu tai įvyko kieme, žinoma, šiek tiek sudėtingiau. Bet galbūt kaimynai galėtų pagelbėti ir tiesiog nurodyti automobilio savininką. Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, tai rekomenduotumėme išsikviesti policiją. Kadangi, priešingu atveju, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir už tai gali būti skirta bauda.

– Kokia tada yra bauda, jeigu žmogus pagalvoja, ai, čia nieko nenutiko, gal įbrėžiau truputį, ir išvažiuoja?

– Įbrėžus truputėlį bauda gali siekti 1100 eurų, tačiau jei žala buvo didesnė, viršijo 750 eurų, bauda gali siekti ir 2 tūkst. eurų.

– Kokios yra vidutinės sumos? Na, sakėte, 27 tūkst. labai įspūdinga suma. O šiaip kokios būna?

– Šiaip žalos siekia vidutiniškai kelis šimtus eurų. Tačiau, kaip minėjau, jeigu automobiliai brangesni, jeigu greitis buvo pasirinktas didesnis – tokiu atveju gali būti ir keli tūkstančiai.

– Kaip to išvengti? Visą laiką lėtai važiuoti aikštelėse?

– Patarimų būtų keletas. Tai, visų pirmą, išties pasirinkti saugų greitį. Kitas patarimas būtų, ypač atbulomis manevruojant, daryti tai saugiai, neskubėti, dairytis. Ir trečiasis patarimas būtų vadovautis kelio ženklinimu aikštelėje. Jeigu tokio nėra, vadovautis dešinės rankos taisykle