1939 m. rugpjūčio 23 d. tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, kurios slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta užgrobti ir pasidalyti suverenias Centrinės ir Šiaurės Europos šalis. Taip vadinamasis Molotovo–Ribbentropo paktas jau po savaitės atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Būtent šį faktą Kremliui palanki medija metai iš metų atakuoja įvairiausiais klaidinančias argumentais. Pagrindinis jos tikslas yra išsiginti atsakomybės už karo pradėjimą ir įtvirtinti SSRS kaip karo aukos, kuri neva savo pajėgumais apsigynė ir įveikė hitlerinę koaliciją, statusą.
Dezinformacijos analizės centras Debunk.org atliko tyrimą, kurio duomenimis, šiais metais Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbtas 481 turinio vienetas apie Molotovo–Ribbentropo paktą. Net 403-uose aktas buvo vaizduojamas teigiamai. Palyginti su pernai metais, dezinformacijos srautas išaugo daugiau nei tris kartus (t. y. 198 turinio vienetai, iš kurių 124 – teigiami). Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti sietina su keletu priežasčių.
„Šie metai Kremliaus imperijai – šventiniai: 80-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės. Išskirtinio dėmesio ši tema susilaukė ne tik ypatingomis datomis – gegužės 9-ąją ir birželio 22-ąją (kurią Maskva laiko karo pradžia), bet ir kitomis progomis. Kitas veiksnys – naujosios JAV administracijos siekis atkurti diplomatinius ryšius su Kremliumi. Tai davė akstiną propagandistams suaktyvinti pastangas skleisti alternatyvias realybei istorijos versijas, tarp jų ir apie paktą“, – pranešime spaudai dėstė „Debunk.org“ tyrėjas.
Populiariausias naratyvas šiais metais bandė įteigti, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939 m. rugsėjo 1-ąją, o kažkurią kitą dieną.
Nustatyta, kad populiariausias naratyvas šiais metais bandė įteigti, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939 m. rugsėjo 1-ąją, o kažkurią kitą dieną. „Gan populiarus žanras Rusijos medijos kanaluose yra išrasti vis naują karo pradžios datą. Pradedant kaltinimais Japonijai 1931 m. įsiveržus į Kiniją, tęsiant kaltinimais Vokietijai dėl agresijos prieš austrus ir Lenkijai – prieš čekoslovakus, baigiant 1941 m. birželio 22-ąja, Vokietijos invazija į SSRS. Tai tik maža dalis datų, kurios įvardijamos kaip karo pradžia. Viso to esmė – atitraukti dėmesį nuo tikrosios datos, nedviprasmiškai rodančios bendrą SSRS ir Vokietijos atsakomybę už karo pradžią“, – pranešime spaudai teigė A. Kazlauskas.
Antras dažniausiai kartotas naratyvas – „Molotovo–Ribbentropo paktas niekuo nesiskyrė nuo kitų nepuolimo sutarčių, kurias tuo laikmečiu sudarinėjo kitos šalys“. Pasak „Debunk.org“ analitiko, pabrėždama faktus, kad ne tik SSRS, bet ir kitos Vyriausybės sudarinėjo sutartis su hitlerine Vokietija, Kremliaus propaganda siekia nuslėpti Molotovo–Ribbentropo pakto išskirtinumą – tik jo slaptuosiuose protokoluose buvo perbraižytos naujos politinio Europos žemėlapio sienos.
Nemažai paminėjimų sulaukė teiginys, kad paktas su Vokietija neva buvo išmintingas sprendimas Sovietų Sąjungai, nes atitolino neišvengiamą karą porai metų. „Šis naratyvas bando įteigti, kad to meto lyderiai tarsi žinojo ateitį ir dėl to darė atitinkamus sprendimus. Istorinis determinizmas – tai loginė klaida, kurios apžavams nejučia kartas nuo karto pasiduoda dalis žmonių“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Reabilituojant Molotovo–Ribbentropo paktą, svarbi vieta teko naratyvui, neigiančiam Baltijos šalių okupaciją. Pabrėžiama, kad Lietuva, Latvija ir Estija esą „be pasipriešinimo“ įsiliejo į Sovietų Sąjungą. Taip bandoma sudaryti įspūdį, neva tai buvo savanoriškas sprendimas. Toks aiškinimas dar labiau išryškina mūsų partizaninio pasipriešinimo fundamentalumą. Lietuvos Laisvės kovotojų veikla tapo įrodymu, kad Lietuvos valstybė tęsėsi, o rusų valdžia buvo atmesta ginklu.
Naujausi komentarai