Kaip nurodoma naujausiame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotame tyrime, labiausiai korumpuotomis institucijomis gyventojai laiko gydymo įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes, partijas bei politikus. Visgi tarnyba pažymi, kad teismus korumpuotais laikančiųjų mažėja.
Gyventojų nuomone, labiausiai paplitusios korupcijos formos – nesąžiningas naudojimasis asmeniniais ir politiniais ryšiais. Nors daug žmonių vis dar nėra linkę pranešti apie korupciją, tačiau stiprėja suvokimas, kad už ją yra baudžiama.
„Matome pažangą, tačiau aiškiai matome ir sritis, į kurias būtina nukreipti prevencines priemones, stiprinti antikorupcinį švietimą ir didinti visuomenės sąmoningumą. Kol sprendimų priėmimas yra uždaras, atsižvelgiantis ne į visuomenės, bet į konkrečių interesų grupių poreikius, tol išlieka erdvė neskaidriems susitarimams“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.
„Kita vertus, jei norime stiprios valstybės, turime netylėti susidūrę su korupcija, apie ją pranešti ir kitais būdais aktyviai prisidėti prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo. Net mažiausias kiekvieno indėlis į tai yra labai svarbus“, – sako jis.
Dauguma mano, kad korupcija paplitusi
Tyrimo duomenimis, 81 proc. apklaustų gyventojų ir 55 proc. valstybės tarnautojų sutinka su teiginiu, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi.
Vertinant ateities perspektyvas, respondentai dažniau linkę situaciją vertinti optimistiškai nei pesimistiškai – 28 proc. gyventojų ir 61 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius trejus metus sumažės.
Gyventojai ir valstybės tarnautojai, kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas, vertina nesąžiningą naudojimąsi asmeniniais (69 proc. gyventojų, 60 proc. tarnautojų) ir politiniais (po 67 proc.) ryšiais.
Palyginus su 2023–2024 metais, padaugėjo gyventojų, kurie labai paplitusia korupcijos forma laiko piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Didesnė dalis gyventojų (52 proc.) ir tarnautojų (39 proc.) mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras ar labai uždaras. Palyginti su 2023–2024 metais, abejose grupėse taip manančių padaugėjo, tuomet taip pasisakė 42 proc. gyventojų ir 24 proc. tarnautojų.
STT teigimu, valstybės tarnautojai, palyginus su ankstesniais metais, dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai.
Valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka priimant sprendimus daroma visais įmanomais – ir teisėtais, ir neteisėtais – būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose.
Kaip dažniausiai įtaką darantys subjektai įvardijami registruoti lobistai, asociacijos ir įmonės, o dažniausiai minimi įtakos darymo būdai yra neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis bei politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimas.
Labiausiai korumpuotomis institucijomis apklaustieji nurodo sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes ir jų atstovus bei partijas ir politikus.
Naujausiais duomenimis, gyventojai palankiau vertina teismų antikorupcinę reputaciją – palyginus su ankstesniais metais, mažiau gyventojų teismus įvardino tarp labiausiai korumpuotų įstaigų.
Tarp valstybės valdymo sričių tiek gyventojai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina teisingumo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, viešųjų pinigų tvarkymą ir biudžeto naudojimą, energetikos sektorių bei aplinkos, teritorijų planavimo ir statybų politiką.
Kyšio prievartos rizika sveikatos sektoriuje išlieka, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stebimas situacijos gerėjimas.
Prieš paslaugą – kyšis, po – padėka
Tyrimo rengėjams 11 proc. gyventojų ir 1 proc. tarnautojų atskleidė, kad per pastaruosius metus davė kyšį.
Praėjusiais metais rezultatai buvo panašūs, ryškesnis pokytis matomas su prieš daugiau nei dešimtmetį atlikta apklausa, 2014 metais kyšį davę prisipažino 24 proc. gyventojų ir 17 proc. tarnautojų.
STT teigimu, pagrindine kyšio forma įvardijami pinigai. Kyšių davimas intensyvėja nuo 30 metų amžiaus, o pikas pasiekiamas 50–59 metų amžiaus grupėje.
Pagal kyšio davimo rodiklį iš kitų apskričių išsiskiria Telšių ir Tauragės apskritys, kuriose gyventojų, teigusių, kad davė kyšį, dalis viršija Lietuvos vidurkį.
Nors kyšio prievartos rizikas gyventojai dažniau sieja su sveikatos sistema, ilgalaikėje perspektyvoje situacija gerėja, teigia STT.
Palyginus 2016-ųjų ir 2025-ųjų duomenis, respondentų, susidūrusių su kyšio reikalavimu respublikinėse ligoninėse ir klinikose, dalis sumažėjo nuo 40 proc. iki 7 proc., miestų ir rajonų ligoninėse – nuo 36 proc. iki 8 procentų.
Dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas susijęs su asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų gavimu (chirurginėmis operacijomis, neįgalumo nustatymu, slauga ligoninėje) ir sprendimų priėmimu savivaldybėse (procedūromis, susijusiomis su statybomis, žemės paskirties keitimu).
21 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus tvarkant reikalus papildomai (neoficialiai) atsilygino darbuotojams, nelaikydami šio atsilyginimo kyšiu. Dažniau tai – Vilniaus gyventojai bei gaunantieji mažesnes pajamas.
Anot STT, gyventojai prasčiau atpažįsta tokias situacijas, kai yra neoficialiai atsidėkojama po gautos paslaugos.
„Tai rodo, kad kyšis dažniau suvokiamas kaip atsilyginimas prieš paslaugos suteikimą, o atsilyginimas po paslaugos suteikimo dažniau suvokiamas kaip padėka“, – teigia tarnyba.
Asmeniniai ryšiai gyventojų suvokiami kaip svarbūs įvairiose sferose, tiek norint gauti kokybiškesnes ar greitesnes viešąsias paslaugas, tiek darbinantis ar kylant pareigose viešajame ar privačiame sektoriuje. 16 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius trejus metus jiems teko pasinaudoti asmeniniais ryšiais siekiant greičiau ar kokybiškiau gauti viešąsias paslaugas.
Tarp per pastaruosius trejus metus pasinaudojusių konkrečia institucija ar procedūra, dažniausiai gyventojai nurodo pasinaudoję ryšiais norėdami įsidarbinti į valstybės tarnybą (26 proc.), tvarkydami reikalus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (16 proc.) bei dalyvaudami sprendimų dėl infrastruktūros ir aplinkos priežiūros priėmime savivaldybėse (15 proc.).
Visuomenėje tebėra paplitusi baimė dėl galimų neigiamų pasekmių pranešus apie korupciją bei nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes nebus nubaustų.
Daugėja žinančiųjų, kur pranešti apie korupciją
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) ir dauguma valstybės tarnautojų (95 proc.) žino, kur pranešti apie korupcinius atvejus.
Visgi pranešimo apie korupciją potencialas nėra didelis – 19 proc. (2024-aisiais – 13 proc.) gyventojų praneštų apie korupciją, 6 proc. iš susidūrusiųjų nurodė pranešę apie korupciją tarnyboms.
„Visuomenėje tebėra paplitusi baimė dėl galimų neigiamų pasekmių pranešus apie korupciją bei nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes nebus nubaustų“, – teigia tarnyba.
Valstybės tarnautojų gretose situacija geresnė – 63 proc. praneštų apie korupciją (2024 metais – 50 proc.), 17 proc. susidūrusiųjų su korupcija pranešė tarnyboms.
Taip pat pastebėta, kad lyginant su praėjusiu tyrimu, žinančių, kur pranešti apie korupcijos atvejus, tarnautojų skaičius išaugo 24 procentais.
Be to, palyginus su 2023–2024 metais, 10 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti.
Anot STT, 16-ąjį kartą inicijuojant sociologinį tyrimą Lietuvos korupcijos žemėlapis taikytas atnaujintas tyrimo modelis.
Siekiant, kad analizė tiksliau atspindėtų korupcijos tendencijas ir visuomenės nuostatas, pradėta respondentų grupių rotacija ir, remiantis akademikų bei ekspertų įžvalgomis, modernizuotas klausimynas.
Tyrimo metu apklaustas 2001 Lietuvos gyventojas ir 500 valstybės tarnautojų.
(be temos)