Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.

Daugiau kaip pusė (53 proc.) nurodžiusiųjų, jog per pastaruosius metus davė kyšį, tvirtino tai darę, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 procentus. Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.)

Anot tyrimo, Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai.

Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.).

 

Lyginant šį pokytį per dešimties metų laikotarpį, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas pagerėjo.

Dauguma gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi

Tyrimas rodo, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. apklaustųjų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi.

Vis tik, anot tyrimo, per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.). 2013 metais šis procentas siekė 25.

„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.

Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje.

 

Pasak tyrimo, korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. šįmet, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.).

Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai pernai buvo 66 proc., o 2013 metais – 44 procentai.

Korupcija – verslo kultūros dalis, mano gyventojai

Anot tyrimo, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją. Šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus.

Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų Bendrijoje.

Nors gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).

dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų.

 

Tyrimas rodo, kad manančių, jog politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 procentai. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.).

Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).

Kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.).

Vis tik dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų abejoja, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų (ES rodiklis – 35 proc.).

Tyrimas rodo, kad suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (pernai – 30 proc.).

„Eurobarometro“ tyrimo apklausoje, kuri vyko 2023 metais balandį-gegužę, dalyvavo 26 404 respondentai, iš jų 1005 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 metų.