Lietuvių saugumo jausmas skalėje nuo -100 iki +100 įvertintas -6 punktais. Palyginimui Estijos saugumo indeksas siekia +11, o Latvijos – -10. Lyginant su 2015 metais, lietuviai šiemet jaučiasi mažiau saugūs, o šalies saugumo indeksas smuko dviem punktais.

Visų trijų Baltijos šalių gyventojai mažiausiai baiminasi tapti nusikaltėlių ir fizinio užpuolimo aukomis. Tuo metu materialiniu ir finansiniu požiūriu estai jaučiasi gerokai saugiau nei kaimynai pietuose. Daugiausia nerimo visų Baltijos valstybių piliečiams kelia grėsmės jų sveikatai ir šalies saugumas.

Estai grėsmę šalies saugumui įvertino -3, lietuviai -20, o latviai -26. Įdomu, kad didžiausią grėsmę saugumui estai ir latviai juto prieš dvejus metus. Tuo metu lietuvius ši problema labiausiai jaudina būtent šiemet.

Dėl savo sveikatos labiausiai nerimauja latviai. Šioje srityje jų saugumo indeksas siekia -34. Toliau rikiuojasi lietuviai (-31) ir vėlgi gerokai saugiau besijaučiantys estai (-7).

Tyrime atskirai taip pat buvo matuojamas Baltijos šalių gyventojų pasitenkinimas gyvenimu, gebėjimo jį kontroliuoti bei materialinio statuso vertinimas ir kiti rodikliai.

Pasitenkinimo gyvenimu rodikliai trijose Baltijos šalyse yra labai panašūs. Dešimties balų skalėje Lietuvos rezultatas yra 6,81, Estijos ir Latvijos – 6,61. Tiesa, Lietuvoje šis rodiklis, lyginant su 2015 metais, šiek tiek smuktelėjo, o Latvijoje ir Estijoje šiek tiek išaugo. Lietuviai iš visų Baltijos valstybių taip pat geriausiai vertina galimybes kontroliuoti savo gyvenimą (7,65). Pagal šį rodiklį antri liko estai (7,45), o treti – latviai (6,94).

Pasiturinčiais save laikančių gyventojų dalis, lyginant su 2015 metais, kiekvienoje iš Baltijos valstybių augo 3-4 procentiniais punktais. Vis tik lietuviai pagal šį rodiklį nuo savo kaimynų šiek tiek atsilieka. Materialiai užtikrinti jaučiasi 47 proc. Lietuvos gyventojų, 48 proc. estų ir daugiau nei pusė (53 proc.) latvių.

Saugumo indeksu gyventojų saugumo jausmas įvertinamas skalėje nuo -100 iki +100. Neigiama dalis joje rodo saugumo jausmo stoką, o teigiama – esamą saugumą. Matuojant saugumo jausmo indeksą vertinami penki pagrindiniai faktoriai: finansinė padėtis, darbo vietos stabilumas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nusikalstamumo lygis šalyje ir fizinis asmenų saugumas, o taip pat valstybės saugumas. Gyventojų pasitenkinimas gyvenimu ir gebėjimo jį kontroliuoti vertinimas atspindimas dešimtbalėje skalėje, o materialinio statuso vertinimas – procentais.

Tyrimas buvo atliktas kartu su Latvijos visuomenės nuomonės tyrimo centru SKDS. Jame dalyvavo po tūkstantį žmonių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.