Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva užima aštuntą vietą. Vis dėlto Lietuvos pateikiamose suvestinėse šalis užima septintą vietą.

Taip nutiko todėl, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš tyrimo eliminavo Rusiją, kuri užėmė ketvirtą vietą.

„Praėjusiais metais buvo nuspręsta, laikantis ir Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų, skelbiant šituos rezultatus eliminuoti Rusiją. Tą padarė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, galbūt ir daugiau šalių. Mes manome, kad Rusiją minėti švietimo tyrime, žinant, kad ši šalis bombarduoja ir griauna mokyklas Ukrainoje, būtų nemoralu“, – BNS sakė švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas.

„Lietuva laikosi nuoseklios politikos ir rekomenduoja visoms kitoms šalims šalinti Rusiją iš bet kokių tarptautinių organizacijų, tarp jų ir susijusių su švietimu, mokslu ir sportu“, – pridūrė jis.

2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Lietuvos rezultatai (552 taškai) aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su šalies PIRLS 2016 rezultatu (548 taškai).

Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).

Šalia Lietuvos yra Šiaurės Airija (566 taškai), Anglija (558), šiek tiek žemiau – Suomija (549 taškai) ir Lenkija (549 taškai), JAV (548 taškai).

Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus.

Lietuvoje mergaitės (563 taškai) pasiekė aukštesnių rezultatų nei berniukai (542 taškai) – skirtumas 21 taškas. Minimalų pasiekimų lygmenį pasiekė 97 proc. (tarptautinis vidurkis – 94 proc.), vidutinį – 86 proc. (tarptautinis vidurkis – 75 proc.), aukštą – 54 proc. (tarptautinis vidurkis – 36 proc.) ir aukščiausiąjį 14 proc. (tarptautinis vidurkis – 7 proc.) Lietuvos ketvirtokų.

„Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus. Grožinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 552 taškai, informacinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 553 taškai. Lietuvoje nuo 2016 metų informacinių tekstų skaitymo vidurkis toks pats – 553 taškai, grožinių – 3 taškais padidėjo“, – sako Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė Rita Dukynaitė.

Remiantis tyrimu, mokinių rezultatams įtakos turi ne tik mokykla, bet ir jų šeimų aplinka. Lietuvoje 37 proc. tėvų nurodė mėgstantys skaityti, 16 proc. – nemėgsta. Atitinkamai skyrėsi jų vaikų rezultatai: 589 ir 544 taškai.

Kaip ir anksčiau, pasiekimai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, išlieka panašūs: aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, žemiausių – mokyklose, įsikūrusiose mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse. Aukščiausių ir žemiausių vidutinių rezultatų skirtumas – 39 taškai.