Už nukirptą barzdą – 7 eurai
Seimo rudens sesija rugsėjo 10-ąją, regis, prasidės spalvingai. Parlamentarus ketina "pasveikinti" politikas V.Šustauskas su savo bendražygiais. Kvietimas jau platinamas socialiniuose tinkluose.
"Kovotojų už Lietuvą sąjunga planuoja rugsėjo 10 d. 10 val. surengti mitingą ir išdėstyti noraginiams ("valstiečių" daugumai – A.D.) jų pažadus, pareikalauti atstatyti šildymo lengvatas, mokesčių sumažinimą ir tuo pat metu paminėti "Ubagų žygio" 20 metų sukaktį. Visai tautai, kuri mums spjaudė tiesiai į akis, galime pasakyti: "Mes buvome teisus", – savo feisbuko paskyroje paskelbė V.Šustauskas.
Politikas teigė, kad kai prieš 20 metų "Ubagų žygiu" jis pakilo prieš skurdą Lietuvoje, tada jų nepalaikė nė viena partija, nepalaikė ir didžioji dalis visuomenės.
"Pamenu, tada buvau labai puolamas. Manęs klausinėjo, ar man nebus gėda, kai po 10 metų visi gyvens gerai. Bet mes buvome teisūs. Nuėjau štai barzdos apsikirpti, 7 eurų paprašė, o buvo 3 litai. Pažiūrėkite, kaip viskas brangsta, kaip jie kelia mokesčius. Infarktą gausiu per tą valdžios kvailumą ir jų valdymą", – dėstė buvęs Seimo narys.
Skurdas iš šalies nesitraukia
Kad ir kaip ten būtų, V.Šustauskas, regis, tikrai buvo teisus, nes skurdas nuo pastarojo "Ubagų žygio" Lietuvoje tik išaugo.
Tai liudija ir Statistikos departamento duomenys.
Pagal juos Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. asmenų, kurie sudarė 21,9 proc. visų šalies gyventojų.
Tačiau statistikai ramina, esą tai yra 0,3 proc. mažiau nei 2015-aisiais.
"Mano nuomone, skurdas per tuos metus išaugo, nes iš valstybės per viešuosius pirkimus išvagiama labai daug pinigų. Jei šitų vagysčių nebūtų, gal tas mūsų visų gyvenimas būtų kitoks. Bet dabar per šituos dalykus susikūrė nauja buržuazinė klasė ir jų vergai, todėl nenorintieji prarasti savigarbos žmonės palieka Lietuvą. Paskirtų mane premjeru, per dvejus metus išvesčiau šalį iš ekonominės krizės", – įsitikinęs V.Šustauskas.
Dar šiurpesni statistiniai skaičiai būtų iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas).
Tada skurdo rizikos lygis 2016 metais statistiškai padidėtų iki 27,9 proc.
Vadinasi, negaudamas orumą žeminančių pašalpų beveik kas trečias šalies gyventojas egzistuotų žemiau skurto ribos.
"Pirmiausia, išrinktieji turi mylėti savo piliečius, savo žmones. Kaip ten Motiejus Valančius sakė: "Koks bebūtų lietuvis, purvinas ar prasigėręs, bet jis – mano lietuvis." Ir kol dabartinei valdžiai žmogus netaps "mano lietuviu", tol Lietuva neprisikels. Į valdžią atėję "valstiečiai" kol kas nieko nepadarė dėl paprasto žmogaus. Mes pasistengsime, kad jie neužmigtų", – žadėjo V.Šustauskas
Premjeras gesino gaisrą
Kaip tik praeitą savaitę užuot mąsčiusi, kaip sumažinti skurdą ir neapiplėšti šiek tiek didesnes pajamas už varguolius gaunančių likusių piliečių, Vyriausybė pateikė pakoreguotus pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos.
Praėjusią savaitę politikos užkulisiuose buvo kalbama ir apie nekilnojamojo turto, progresinių ir automobilių mokesčių įvedimą.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pripažindamas, jog tai būtų nepopuliarus sprendimas, vis dėlto viešai prasitarė pritarsiąs naujų mokesčių įvedimui šalyje.
Tai iš karto sukėlė didelį ažiotažą visuomenėje.
Planuota, kad siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti jau rudens sesijoje.
Dėl jų būtų balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
Tačiau tą pačią dieną premjeras Saulius Skvernelis šitą "gaisrą" gesino, pabrėždamas, jog kitais metais nebus naujų mokesčių, o "socialdemokratų siūloma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams gali būti svarstoma, jei tiesioginę naudą pajustų vartotojai".
Tik asmeninė nuomonė?
Ekonomistas, Seimo narys, valdančiosios "valstiečių" frakcijos atstovas Stasys Jakeliūnas dienraščiui teigė, kad Seimo pirmininko ir premjero pozicijų nesutapimas mokesčių klausimu neturėtų nieko stebinti, nes "jie reiškia savo asmenines nuomones".
"Yra Vyriausybės programa, yra rinkimų programa. Vyriausybė šiuo atveju elgiasi atsižvelgdama, kas buvo išdėstyta Vyriausybės programoje. Ten kažkokių naujų mokesčių nėra, yra numatyti kai kurie dalykai, kuriuos Vyriausybė svarstys ateityje, tai yra socialinio draudimo mokestis, gilesnis "Sodros" sistemos pertvarkymas. Tiesa, yra numatytas nekilnojamojo mokesčio tarifo didinimas didelį turtą turintiems asmenims. Bet ir tai tik tarifo keitimas, o ne naujas mokestis", – tikino S.Jakeliūnas.
Pasak S.Jakeliūno, kalbos apie naujų mokesčių galimą atsiradimą niekaip nesusijusios su artėjančiais 2020-aisiais, po kurių Lietuva neteks solidžios kasmetės ES paramos dalies.
Nestabilumas išmuša iš vėžių
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad, stebėdami valdžios ir įstatymų leidėjų darbą bei klausydami jų viešų kalbų, verslo atstovai pasigenda pozicijų stabilumo.
"Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nes visos investicijos ateina tada, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus. Ir kalbos apie mokesčius yra ypač jautrus dalykas. Valdantieji prabilo apie kažkokius tektoninius mokesčių pasikeitimus nuo kitų metų, tai, žinoma, neprideda pasitikėjimo valstybe, ir verslas suklusęs stebi, kas čia bus toliau", – dienraščiui sakė R.Dargis.
Pramonininkų atstovas kaip pavyzdį pateikė viešbučius, kurie vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu, nes dabar jiems vėl keičiamas PVM.
Pasak R.Dargio, per pastaruosius 9 metus viešbučiams šeštą kartą keičiamas PVM ir tai liudija, kad pasitikėti valstybe – sunku, juolab prognozuoti, kokie veiksmai laukia ateityje, apskritai yra labai sudėtinga.
"Nė neabejoju, kad mokestinės reformos reikia, tačiau būtina galvoti, kaip mažinti darbo mokesčius ir išplėsti mokestines bazes, ir tam reikia sutelkti visą intelektinį potencialą, išanalizuoti aplinkinių valstybių patirtį. Ir svarbiausia – išsiaiškinti, ką mes norime pasiekti tuo mokesčių pakeitimu. Jei siekiame tik surinkti biudžetą, tokia reforma niekam nereikalinga. Permainos turi nubrėžti valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvą", – teigė R.Dargis.
Vietoj mokesčių – darbo vietos
Klaipėdietis, aktyvus visuomenininkas Dionyzas Varkalis įsitikinęs, kad nuo pat Atgimimo pradžios buvo padarytos didelės klaidos ir net finansiniai nusikaltimai, dėl to dabar valstybėje ir tvyro skurdas, nedarbas ir socialinė neteisybė.
"Pažiūrėkite, alaus daryklą privatizavome, kur ji šiandien? Nebėra. O būtų žmonės dirbę. "Telekomą" kam atidavėme? 20 milijonų tonų naftos glūdi mūsų žemėje. Ką mes iš jos turime? Bet kai kas iš to turėjo pelno. Laivynas – visas ištaškytas. Pirmas dalykas būtų – atstatyti Šventosios uostą, kur atplauktų jachtos, žvejai nebėgtų į Liepoją, jei pastatytume žuvų perdirbimo cechą. Mums reikia kurti darbo vietas, o ne skrajoti padangėmis, rūpintis, kad žmonės neišsilakstytų", – įsitikinęs D.Varkalis.
Anot jo, svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti tauta ir valstybė.
Jei nebus kuriamos darbo vietos, o tik žmonės apkraunami mokesčiais, galų gale visi išbėgs iš Lietuvos.
Naujausi komentarai