– Ar dažnai tenka gelbėti žmones?

– Kiekviena pamaina skirtingai, nes dirbame pamainomis. Nepasakyčiau, kad labai dažnai, bet tenka, ypač, kai jau sezonas įsibėgėjo.

– Ar matote daug poilsiautojų plaukiodami palei Nerį?

– Daug, be abejo. Ypač dabar. Gelbėti tenka nedažnai. Bet mes plaukiojam, kalbamės su žmonėmis, užsiimame prevencija, mokome žmones, kaip saugiai elgtis prie vandens.

– Kokių rekomendacijų turite poilsiautojams?

– Svarbu maudytis tam skirtose vietose, pliažuose, kurie įrengti, kuriuose yra gelbėtojai. Tačiau visi tokiuose netelpa. Taip pat nesimaudyti vieniems nežinomose vietose. Ypač nešokinėti nuo kokių nors tiltelių, valties. Nes gali pasitaikyti koks nors strypas, kuolas ar akmuo. Kadangi nematome dugno, šokant didelė traumos tikimybė. Savo jėgų pervertinimas yra viena iš paskendimo priežasčių. Pavartojus alkoholio reikia ypač atsargiai elgtis. Svarbu, kad galbūt iš šalies kas nors sudrausmintų. Reikia būti sąmoningiems, pilietiškiems žmonėms.

– Ką turėtų tėvai žinoti dėl savo vaikų saugumo?

– Svarbiausia nepaleisti savo vaiko iš akiračio. Taip pat rekomenduojama gelbėjimo ratukai ant rankų, mokyti vaikus plaukti.

– Ar pavojaus atžvilgiu yra skirtumas, kur maudytis: upėje, ežere ar jūroje?

– Ežere saugiausia, nes yra mažiausiai srovių, krantai aiškesni. Jūroje yra duobių, atgal nešančių srovių. Upėse irgi srovės. Praeitą budėjimą turėjome įvykį, kai žmogus maudėsi ir nutarė perplaukti upę. Jis pavargo ir jį pradėjo nešti srovė. Reikia nekovoti su srove, plaukti link kranto, šiek tiek pasroviui. Arba stačiu kampu į krantą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip reikia elgtis, kai pamatai, jog žmogus skęsta?

– Jeigu yra komanda, tada būna geriau, nes kažkas kviečia pagalbą, kiti šoka gelbėti skęstančiojo. Jeigu vienas liudininkas, jau tada sudėtingiau. Gelbstint žmogui labai svarbu turėti su savimi kokį nors daiktą, kurį galima būtų paduoti skęstančiajam: kamuolį, plastikinį butelį. Žinoma, skęstantieji būna įvairūs: vieni ramūs, kiti agresyvūs. Jeigu agresyvus, reikia arba iš nugaros, arba pro jį pranerti. Jeigu jis jau užsikabino, reikia arba stumti į veidą, arba įkvėpti ir nerti kartu su juo. Tada jis instinktyviai paleis. Ir tada bandyti gelbėti.

– Ką daryti, kai skęsti?

– Šauktis pagalbos, kol dar gali. Bet pagalbos šaukimasis irgi specifinis dalykas. Ne visi supranta, kad kažkas šaukiasi pagalbos, o ne tiesiog dūksta ir gerai leidžia laiką. Taip pat jeigu suspazmuoja balso stygos, žmogus nieko negali padaryti.