Pasieniečių vadas sako, jog visi pasieniečiai turėtų gauti karinį rengimą: „Pradedant nuo tarnybos vadovo, baigiant – eiliniu pasieniečiu.“
Didinant finansavimą kariuomenei, siūloma daugiau pinigų skirti ir pasieniečiams, ypač nuo tos sumos, kuri viršija 2 proc. BVP.
„Mūsų šalis jau dabar visoje NATO yra trečia pagal dydį finansuotoja nuo BVP. Tikrai yra galimybė planuoti ir dėl mūsų sienos apsaugos tarnybos“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pirmiausia pasieniečiai laukia karinius standartus atitinkančių neperšaunamų liemenių, šalmų ir šiuolaikinių ginklų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kol kas yra tik sovietinio AK tipo automatiniai ginklai, todėl mes jais ir naudojamės“, – prasitarė R. Liubajevas.
Pasieniečiai laukia vokiškų G-36 – tai pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas. Prieš pusmetį buvo skelbta, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) užsakė naują G-36 partiją, bet kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ginklų ieško visos šalys, jų nespėjama gaminti. Pirmųjų liemenių, šalmų ir ginklų pasieniečiai tikisi metų eigoje.
„Nors tai patenkins apie 40 proc. mūsų automatinių ginklų poreikių, 60 proc. poreikių vis dar nebus patenkinti“, – teigė R. Liubajevas.
Seime kalbėta ir apie pasirengimą Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų. Rūdninkuose kuriamas naujas poligonas.
„Tai yra apgyvendinimo stovyklos, per kelias savaites bus įkurtos laikinos. Jau dabar kuriasi. Metų gale mes jau galėsime priimti apie 7000 sąjungininkų“, – prasitarė L. Kasčiūnas.
Rukloje yra sustiprintas NATO batalionas, kuriame įsikūrę beveik 1500 karių su sunkiąja technika bei oro gynyba. Siekiama, kad batalioną keistų tris kartus didesnė brigada. Ateities planus NATO tvirtins birželį Madride.
„Kai kurios šalys mano, kad brigada NATO – didelis krūvis. Tačiau iš Vokietijos pusės matome labai pozityvius ženklus“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
NATO pajėgoms Lietuvoje vadovauja vokiečiai. Vilniuje lankėsi Vokietijos parlamentarai, atsakingi už gynybą ir biudžetą.
„Kai mes kalbam su mūsų partneriais ir sąjungininkais bei vokiečiais, tai yra pakankamai reali galimybė. Jie irgi supranta, kad tai gali būti būtinybė“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dabartinė situacija yra išimtinė. Yra intensyvu. Intensyviau negu bet kada anksčiau.
Karas pakeitė ir Lietuvos žvalgybos darbą.
„Natūralu, kad tarnybos ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba visiškai kitu režimu“, – teigė VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika.
Anot VSD, rusų ir baltarusių veikla prieš Lietuvą nepasikeitė, tik suintensyvėjo. Rusų žvalgyba stebi visus į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius lietuvius. Siekiant užverbuoti, pasienyje gali būti dirbtinai kuriami konfliktai su pareigūnais ar išnaudojamos asmeninės problemos.
„Dabartinė situacija yra išimtinė. Yra intensyvu. Intensyviau negu bet kada anksčiau“, – pritarė V. Mažeika.
Saugumas stebi Ukrainos karo pabėgėlius. Lietuvoje jų jau virš 43 tūkstančių. Žvalgyba pabrėžia – savaime ukrainiečiai grėsmės nekelia. Bet tai naujovė Lietuvos visuomenei. Ukrainiečiai jau apgyvendinti visoje šalyje: miesteliuose bei kaimuose.
„Tai nėra tiesiogiai susiję su valstybės saugumu. Mūsų šalis tiesiog mobilizuojasi ir tai yra naujovė pačiam visuomenės gyvenimui“, – tęsė V. Mažeika.
Aprimus pandemijai, neseniai su kaukėmis ir galimybių pasais kovoję judėjimai bando priešinti ukrainiečius su lietuviais. Piktinamasi, kad ukrainiečiai Lietuvoje gauna paramą, yra įdarbinami įmonėse.
