Priėmimo pas premjerą Saulių Skvernelį paprašę Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriai sako, kad susitikime nebuvo kalbama apie universitetų turto klausimus. Į neformalią Universitetų pažangos konferenciją susibūrę rektoriai sako bandantys atstovauti valstybišką ir pilietišką požiūrį į planuojamą pertvarką ir siūlantys ją vykdyti rengiant konkursus.

„Iš keturių universitetų (pritarimą reformai) premjeras tikrai turi, šiandien mes tą žinią ir norėjome atnešti, bet tikrai prašau suprasti teisingai, yra ir nerimo. Procesas yra tikrai sudėtingas (...). Labai primityvus dalykas: sakykime, yra dvi matematikos katedros, kokiu principu jas sujungiame - ar konkursiniu būdu? Kokiais kriterijai vadovaudamiesi, ko siekdami? Būtinai reikia konkursų. Premjeras taip pat remia šituos dalykus. Turėtų būti skaidrus, nešališkas konkursas, vienareikšmiškai, tik taip“, - po susitikimo žurnalistams sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Šie keturi universitetai rektoriai priklauso ir bendrai Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, tačiau pas premjerą atėjo keturiese, nes sako, kad visiems rektoriaus susitarti sudėtinga.

„Nėra lengva, nes nėra vienodi tie universitetai ir tikslai kai kurių yra šiek tiek skirtingi, ne paslaptis, kai kurie stengiasi išgyventi, o kai kurie stengiasi eiti kokybės keliu. Kai tikslai yra skirtingi, yra nelengva susitarti“, - aiškino P.Baršauskas.

„Mes nebandome (apeiti kitų universitetų), mes inicijuojame. Kažkas turi pradėti galvoti valstybiškai ir pilietiškai - gyvename 27 metus ir viskas eina sava vaga, tai mes bandome lyderiauti“, - teigė jis.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad susitikimas su Universitetų pažangos konferencijos atstovais vyko jų iniciatyva, bet pabrėžė, kad jei priėmimo paprašytų ir kiti rektoriai, būtų ieškoma galimybių juos priimti.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pritartų, kad universitetų jungimas galėtų vykti rengiant konkursus.

„Siekį stiprinti mokslo ir studijų kokybę turi ir atliepti tie žingsniai, ką jūs minite, tai reiškia, mes turime atsirinkti kokybiškiausias studijų programas, mes turime sutelkti pajėgumus vykdyti kokybiškiausius mokslinius tyrimus ir tam pritraukti pačius stipriausius žmones (...). Tikriausiai konkursas (būtų tinkamas kelias), yra įvairių formų, negalėčiau dabar pasakyti, aš manau, universitetų pertvarkos dokumentai dar bus detalizuoti“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė ministrė.

Premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo J.Petrauskienė, praėjusią savaitę pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija. Vėliau S.Skvernelis sakė, kad Policijos akademija turėtų būti ne atskira institucija, bet Kauno universiteto dalis.

Pagal darbo grupės planą, savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Į planuojamą kurti Kauno universitetą numatoma jungti šiuo metu veikiančius Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetus. Vėliau Švietimo ir mokslo ministerijos įregistruotame nutarimo projekte numatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas taptų Kauno, o ne Vilniaus universiteto dalimi.

Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos, jų skaičių sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu – neliktų studijų krepšelių.