Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) parlamente kuruoja užsienio politikos klausimus, o kiti komitetai tėra pagalbiniai, priminė URK nariai socialdemokratai.

Taip jie reagavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko iniciatyvą jo vadovaujamam komitetui atlikti parlamentinį tyrimą įvertinti bendradarbiavimo su nedemokratinėmis valstybėmis poveikį nacionaliniam saugumui.

"URK yra vienintelis Seimo komitetas, kompetentingas spręsti tarptautinių sutarčių ir užsienio politikos klausimus, kiti komitetai - tik pagalbiniai. Nebent Seimas plenariniame posėdyje nuspręstų kitaip", - rašoma ketvirtadienį išplatintame socialdemokratų Vytenio Andriukaičio ir Justino Karoso pareiškime.

Jų teigimu, tokios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos ir NSGK pirmininko A.Anušausko iniciatyvos laikytinos politinėmis pastangomis gelbėti konservatorių padėtį ir mėginti pabėgti nuo problemų sprendimo.

Anot socialdemokratų, trečiadienį televizijos laidoje "Savaitės atgarsiai" J.Razma pareiškė, kad URK dirbantys Seimo nariai yra mažiau kompetentingi nagrinėti užsienio politikos ir tarptautinių sutarčių klausimus, todėl ketina pavesti kitiems komitetams nagrinėti šią problematiką.

"Panašu, jog Jurgis Razma nesuvokia, kad jis yra tik Konservatorių frakcijos seniūnas, o ne Seimo pirmininkas. Jis nėra įgaliotas Seimo vardu nustatinėti, kokiems komitetams ir kokią kompetenciją priskirti. Tą nustato Seimo statutas", - rašoma V.Andriukaičio ir J.Karoso pareiškime.

Jame primenama, jog antradienį URK jau svarstė Lietuvos institucijų veiksmus dėl finansinių duomenų perdavimo Baltarusijos režimui apie opozicijos veikėjus. Tuomet nuspręsta siūlyti Vyriausybei įsteigti atskirą tarpinstitucinę grupę, kuri atliktų išsamų tyrimą dėl šio įvykio, ir pabrėžta, kad atsakingi pareigūnai turi prisiimti moralinę bei politinę atsakomybę.
Anot socialdemokratų, pirmiausia reikėtų sulaukti darbo grupės išvadų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė taip pat pataria neskubėti su parlamentiniu tyrimu. Anot jos, Seimas turi pamatyti tarpinstitucinės darbo grupės išvadas, jas įvertinti ir tai padaryti privalo ne vienas kuris nors komitetas, o keli.

"Mano ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko iniciatyva prieš dvi dienas sušauktame neeiliniame URK posėdyje buvo priimta rekomendacija vyriausybiniame lygmenyje, įsteigus atskirą tarpinstitucinę darbo grupę, atlikti išsamų ir spartų šių įvykių tyrimą. Tokio tyrimo rezultatus turės įvertinti Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai, kurie ir privalės apsispręsti bei teikti siūlymus dėl galimo tolesnio parlamentinio tyrimo", - sakoma ketvirtadienį išplatintame I.Degutienės pareiškime.

Ji pabrėžė, kad šio incidento visapusiškas ištyrimas ir atitinkami sprendimai, padėsiantys išvengti analogiškų situacijų ateityje, yra bendras visų Lietuvos valdžios institucijų garbės reikalas.

Netylant skandalui dėl duomenų apie žmogaus teisių aktyvistus Baltarusijai perdavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas ketvirtadienį pranešė inicijuosiąs parlamentinį tyrimą įvertinti bendradarbiavimo su nedemokratinėmis valstybėmis poveikį nacionaliniam saugumui.

"Siūlysiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl bendradarbiavimo su nedemokratinėmis ir žmogaus teisių negerbiančiomis valstybėmis poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu įvertinant teisinės pagalbos teikimo ir valstybės institucijų sprendimų šiuo klausimu priėmimo mechanizmą", - pranešime spaudai sakė A.Anušauskas.

Komentuodamas incidentą, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos "Vesna" sąskaitas, parlamentaras sakė, kad tarptautinių sutarčių nuostatos, kurios leidžia riboti bendradarbiavimą, kai tai gali pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, neveikia arba veikia su dideliais trūkumais.

"Nėra funkcionuojančio mechanizmo, pagal kurį institucijoms, atsakingoms už poveikio nacionaliniam saugumui vertinimą, būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui", - teigė A.Anušauskas.

Pasak jo, tyrimo metu būtų galima išsiaiškinti iki šiol vykusio bendradarbiavimo apimtis, formas ir pasekmes, taip pat nustatyti ateities gaires, pagal kurias bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybėmis galėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Lietuvos pareigūnai atsiprašė šį mėnesį Minske sulaikyto žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio artimųjų dėl to, kad Lietuvos teisingumo ministerija šį pavasarį perdavė Baltarusijos pareigūnams duomenis apie jo bankines sąskaitas. Teisingumo ministerijos pareigūnai sakė neturėję jokių įtarimų, kad pagal dvišalę sutartį teikiami duomenys gali būti panaudoti politiniams tikslams.
Teisingumo ir užsienio reikalų ministrai atmetė opozicijos raginimus atsistatydinti.