Už karčias mokslo šaknis atlygis – net labai saldus.

„Skiria piniginį apdovanojimą 4 700 eurų vertės. Gavau tris šimtukus – iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir chemijos egzaminų“, – pasakojo šimtukininkas Paulius Čepulis.

Kol Vilnius aukščiausių rezultatų pasiekusius abiturientus apdovanoja ženkleliais, o Kaunas kviečia į nemokamus renginius, dalis mažesnių savivaldybių moka solidžius pinigus. Štai Lazdijų rajonas už kiekvieną šimtuką negaili net ir 1 tūkst. eurų. Papildomai moka ir už kitus aukštus pasiekimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manome, kad ženkli skatinimo sistema ir parama mokiniams vis tik duoda tą pridėtinę vertę, mokinius skatina geriau mokytis“, – tokią skatinimo sistemą motyvavo Lazdijų rajono vicemeras Dalius Mockevičius.

Lazdijai dosniausi, bet ne vieninteliai. Kretingos savivaldybė už kiekvieną šimtuką moka 400 eurų, Švenčionys po 250, Elektrėnai – po 100. Finansiškai mokinius skatina ir Širvintos, Birštonas, Jonava, Kaišiadorys, Palanga ir kitos savivaldybės. Prie jų žada jungtis ir Vilniaus rajonas.

„Mes tikrai galime sau leisti, nes mes matome, kad susiduriame su tuo klausimu, kad reikia gerinti kokybę, motyvaciją kažkaip kelti. Mes diegiame ne vieną mechanizmą, tai yra vienas iš tokių mikrožingsnių, kuris galbūt irgi prisidėtų“, – svarstė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Mokslo metų pabaigoje apdovanoti norėtų ne tik abiturientus, kuriems už aukščiausius brandos egzaminų įvertinimus išmokėtų po 250 eurų, bet ir visus kitus nuo penktos klasės gerai besimokančius.

„Už visų metinių pažymių dešimtukus – premija mokslo metų pabaigoje, kuri sieks 500 eurų“, – solidžią sumą mokiniams įvardijo Vilniaus rajono tarybos narys Waldemar Urban.

Vilniaus rajono taryba pateikimo stadijoje tokiam pasiūlymui pritarė. Esą savivaldybės biudžetui tai nepakeliamos naštos neužkrautų. Metams reikėtų maždaug 60 tūkst. eurų. Paprastai Vilniaus rajone šimtukininkų skaičius neviršija 50.

Skiria piniginį apdovanojimą 4 700 eurų vertės.

„Toliau nuo miesto esančiose mokyklose turime iššūkį, nes į regioną važiuoti nori mažiau darbuotojų, mokinių skaičius mažėja. Mes turime iššūkių ir ekonominių – kaip išsaugoti tas mokyklas“, – problemas įvardijo R. Duchnevič.

Tikimasi, kad taip motyvuojant, gerai besimokančių padaugės.

„Sutikime, kad tie pinigėliai vaikams – nemaži pinigai. 500 eurų visgi. Ir tie pinigai čia nėra duoti vieno iš tėvų, o uždirbti paties vaiko“, – teigė W. Urban.

„Ką mes sakome? Aš tau sumoku pinigus už tai, kad tu mokaisi. Vadinasi, žiūrint iš dar kito kampo, mokymasis tampa paslauga. Tai aš moku mokiniui dėl to, kad jis mokosi“, – skeptiškiau į šią situaciją pažvelgė Edukologijos tyrimu instituto direktorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Matyt, paprasčiausia yra pinigais paskatinti. Manau, kad ateityje pamatysime ir originalesnių būdų. Tikiuosi, ta ateitis ateis greitai“, – stipriai tokių savivaldybių nebarė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jis tai labiau linkęs vadinti apdovanojimu. „Šimtuką kad pasiekti, reikia nuosekliai mokytis ir dirbti, tai labiau pripažinimas, bet nemanau, kad tai labiau paskatina gauti šimtukus“, – sakė jis.

Tačiau ekspertai griežti: savivaldybės, ieškodamos priemonių motyvuoti, esą pradeda ne iš tos pusės.

„Šita idėja kildinama iš Amerikos. Vėliau dar buvo bandoma daryti panašius dalykus ir JAE, bet tai patyrė nesėkmę. Tai yra trumpalaikis poveikis – ad hoc ir tai reiškia, kad kitais kartais tai jau tampa manipuliacija“, – teigė edukologė.