Apie užsieniečius Lietuvos darbo rinkoje LNK žurnalistė kalbėjosi su Užimtumo tarnybos vadove Inga Balnanosiene.

– „Kas dešimtas“, tai reiškia, kad daugiau nei 4 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai daug ar mažai, kalbant apie darbo rinką ir joje esančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus?

– Visų pirma, reikėtų pakalbėti apie tai, kad visoje Europoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygius yra didžiulis. Šiandien Europos Sąjungos valstybės konkuruoja ne tik tarpusavyje dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, bet daugiau dabar konkuruojama ir dėl trečiųjų šalių piliečių. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 5 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau priimti jų galėtume net kelis kartus daugiau, nes poreikis, iš tiesų, yra žymiai didesnis.

– Apie kokių sričių specialistus kalbame?

– Apie informacinių technologijų (IT) specialistus, inžinierius, vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius gamybos vadovais, gamybos operatoriais, medikus, slaugytojus, mokytojus bei dėstytojus aukštosiose mokyklose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Atvykę darbuotojai sudaro konkurenciją Lietuvos darbuotojams?

– Taip. Bet darbuotojų stygius yra toks, kad kiekvienas lietuvis, turintis paklausią darbo rinkoje profesiją, aukštąjį išsilavinimą, yra ne konkurentas atvykstančiam žmogui. Vis dėlto įmonėms yra patrauklesnis gimtąja kalba kalbantis, žinantis procesus žmogus. Darbdaviai ne iš gero gyvenimo renkasi trečiosios šalies gyventoją. Užtrunka migracijos procedūros, apmokymai. Reikia kalbėti ir apie žmonių savijautą, integraciją atvykus į šalį. Nes būtina integruotis ne tik į darbo rinką, bet ir į visuomenę. Galima paneigti ir mitą apie atlyginimus. Atvykę žmonės gauna tokį patį atlyginimą, kokį gauna ir Lietuvos gyventojas. Tai reglamentuota teisės aktais, stebima, prižiūrima. Jeigu atvyksta aukštos kvalifikacijos darbuotojas, nustatyta, kad jam turi būti mokamas ne mažesnis nei 1,5 vidutinio atlyginimo šalyje tuo metu esantis darbo užmokestis.

– Bet atvykę užsieniečiai galbūt yra patogesni darbdaviui: jie lankstesni, nori greičiau uždirbti, gali dirbti už mažesnę algą? Ar toks konkurencingumas nekerta per lietuviškas algas?

 Šiuo metu darbo rinkoje situacija yra tokia, kad renkasi žmogus, nebe darbdavys. 

– Jei kalbėtume apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, šiuo metu darbo rinkoje situacija yra tokia, kad renkasi žmogus, nebe darbdavys. Ta situacija vis dar išlieka, nepaisant geopolitinės situacijos, energetinių sutrikimų. Darbuotojo pozicija šiuo metu yra stipresnė negu darbdavio. Todėl negalima kalbėti apie tai, kad užsienietis yra patogesnis. Taip, tiesos yra tame, kad atvykstantis žmogus atvyksta užsidirbti, padaryti darbą, įgyvendinti projektą. Tačiau jei atvyksta gydytojas  ar universiteto dėstytojas, jis lygiai taip pat dirba nuolat, kaip ir Lietuvos gyventojas. Ir mūsų įmonės, ir darbdaviai sako, kad ir kolektyvui pritapti prie atvykusio žmogaus yra kiek sudėtingiau negu kad prie įprasto mentaliteto.

– Kokiomis sąlygomis jie čia dirba arba yra įdarbinami? Pusmečiui, metams, visam laikui?

– Labai įvairiai. Darbuotojai gali dirbti ir ilgesnį laiką, jų darbo trukmę matome iki dvejų metų.

– Su visu šituo srautu atvyksta ir darbuotojai, kurie nedirba legaliai. Ar įmanoma suskaičiuoti, kiek yra tokių?

– Nelegaliai dirbančių suskaičiuoti tikrai neįmanoma. Vien dėl to, kad šalyje turime šešėlinę ekonomiką ir ją turime taip pat vertinti. Neturime faktų, kad aukštos kvalifikacijos žmonės atvykę dirbtų nelegaliai. Bet tikrai pasitaiko nusiskundimų ar kreipimųsi, kuomet žmogus tiesiog gal nesuprato darbo sutartyje kažkokio įrašo, gal jo lūkesčiai darbdavio atžvilgiu buvo kiek kiti. Mes tuos nesutarimus sprendžiame pasitelkdami ir kitas institucijas, kurios prižiūri šitą sritį.

– Ar daug nusiskundimų sulaukiate?

– Aukštos kvalifikacijos darbuotojų – pavieniai atvejai. Žemesnės kvalifikacijos – daugiau nusiskundimų.