LRT tyrimų skyrius, susisiekęs su migracijos paslaugą teikiančiomis bendrovėmis, išsiaiškino, kad leidimą gyventi Lietuvoje gali gauti daugiau susimokėti linkę užsieniečiai – jiems pakanka iš veikiančių bendrovių įsigyti akcijų ir kasmet už buvimą akcininku susimokėti fiksuotą sumą.

Vienoje iš tokių įmonių žurnalistams teiraujantis leidimo piliečiui iš Baltarusijos teigta, kad tokiais klausimais reikia konsultuotis konfidencialiai, o susitikimo kaina – 40 eurų. Pagalbos gauti leidimą kaina prasideda nuo 300 eurų.

Migracijos departamentas tokią situaciją vadina pilkąja zona, tačiau departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažįsta, kad įmonės steigti ar ją parduoti nėra draudžiama, todėl tokia veikla – teisėta.

„Tie tarpininkai – gal jie darosi pelnus, bet jie nežino, kokiems žmonėms jie padeda atvykti į Lietuvą, tiesiog, ar jie nori dirbti prieš savo valstybę, ar bendradarbiauti“, – LRT svarstė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento duomenimis, tokių trečiųjų šalių verslininkų nuo 2014 iki 2016 metų Lietuvoje atsirado daugiau kaip 6 tūkstančiai, šiemet tokių asmenų, kuriems leidžiama gyventi Lietuvoje, sumažėjo perpus.

Daugiausia leidimų išduota Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Irano, Azerbaidžano, Armėnijos, Kinijos, Pakistano ir Kazachstano piliečiams.