Tai, kuris pavadinimas yra priimtinas lietuvių kalboje, pakomentavo VLKK atstovė.

„Mes tai padarėme taip seniai, kad jau ir pamiršome, mums tai jau nebėra naujas įvykis. Tą mes esame pasidarę dar 1999 metais, bet – visos naujienos yra gerai pamirštos senienos.

Pagal valstybinės lietuvių kalbos 1997 m. nutarimus, visoje transporto informacijoje teikiami tradiciniai vietovardžiai, t. y. Karaliaučius, ir galima skliaustuose nurodyti oficialųjį pavadinimą – Kaliningradą. Vadovėliuose irgi teikiama vartoti tradicinius pavadinimus, tačiau skliausteliuose galima nurodyti oficialųjį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors šiuo metu, sakyčiau, kad šie pavadinimai yra gana lygiaverčiai, tačiau dėl istorinių priežasčių, dėl liūdnos istorinės atminties, lietuviams artimesnė yra ta baltiškoji, tradicinė forma.

Šis Seimo siūlymas mus nudžiugino, nes galėjome pasakyti, kad yra nors viena vieta, kur galime drąsiai teigti, kad va, šitą mes padarėme daugiau kaip prieš 20 metų.“

Kalbinti praeiviai į klausimą, kokį pavadinimą renkasi, atsakė įvairiai.

„Karaliaučiumi vadinu“, – net nesudvejojęs atsakė garbaus amžiaus vyriškis. Kodėl? „Todėl, kad lietuviškai“, – savo atsakymą papildė jis.

„Mano tėvai buvo tremtiniai ir buvo labai nusiteikę prieš rusiškumą, todėl aš nuo vaikystės ir negirdėjau kitaip vadinant“, – patikino kita praeivė.

„Kaliningradas. Aš taip pripratus. Man jau 86-eri greitai, tai Kaliningradu vadindavom“, – savo nuomonę išreiškė dar viena moteris.

Idėją Kaliningradą pervadinti Karaliaučiumi pakomentavo ir istorikas Alfredas Bumblauskas.

„Akivaizdžiai sekame paskui lenkus, bet, na, jeigu Maskva jaudinasi, tai gal čia ir pataikėme. Nenoriu sakyti nieko prieš šią idėją. Jeigu jie labai nervinasi, vadinasi, yra dalis teisybės“.