Pagrindo tam davė dar viena dalis nutekėjusios VSD informacijos, iš kurios aiškėja, kad 2006 m. sukūrę Liberalų sąjūdį, koncerno vadovai ne Petrą Auštrevčių norėjo matyti jo pirmininku, o Eligijų Masiulį.
Tačiau vargu ar teismas išgelbės patį Liberalų sąjūdį, nes jo saitai su koncernu sunkiai paneigiami, o pačios liberalų viršūnėlės dar labiau susiniovė tarpusavyje: Remigijus Šimašius nenori būti vienoje partijoje su Petru Auštrevičiumi ir Vitalijum Gailiumi, V. Gailius sako, kad R. Šimašiaus nuomonė jam nesvarbi, o Eugenijus Gentvilas mėgina išsaugoti griuvėsiais virstančius liberalų rūmus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui žvalgybininkai išslaptino pažymos dalį, kuri iki šiol buvo užtušuota, ir ji vėl nutekėjo į viešumą. Joje teigiama, jog V. Gailių su „MG Baltic“ vadovais sieja asmeniniai ryšiai. Jis koncernui buvo parankus perimti Liberalų sąjūdžio vairą, kurio kontrolę koncernas bandė susigrąžinti, E. Masiulį sulaikius su šimtatūkstantiniu kyšiu.
„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – rašoma VSD pažymoje.
Pažymoje pabrėžiama, kad, suėmus E. Masiulį, V. Gailiaus ir R. Kurlianskio santykiai nutrūko, spėjama, dėl reputacinės rizikos, bet tuo metu į procesą įsijungė Tomas Dapkus. Jis, pasak žvalgybininkų, tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba, pradėjo ieškoti kompromituojančios medžiagos apie V. Gailiaus konkurentus partijos viduje.
„Buvo pradėta formuoti nuomonė, kad V. Gailius nėra susijęs su LLS skandalu, jis tapo vienu pagrindinių T. Dapkaus laidų herojų, t. y. didinamas V. Gailiaus žinomumas ir populiarumas“, – parašyta VSD pažymoje.
Tuo pačiu, pasak VSD, T. Dapkus teikdavo V. Gailiui informaciją apie Aušrinę Armonaitę, kitus partijos kolegas.
2016 m., partijai renkant pirmininką, V. Gailius oponavo rinkimuose Remigijui Šimašiui, tačiau pralaimėjo.
V. Gailius pažymoje įvardytus teiginius neigia ir vadina absurdiška interpretacija.
„Esu kelerius metus praleidęs teismų procese ir įrodinėjęs, kad ne viskas tikra, kas parašyta VSD pažymose. Ir įrodęs. O šiuo atveju aš priimsiu sprendimus savarankiškai, tiek, kiek liečia mano asmenį, mano privatumą“, – sakė LRLS pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gailius.
R. Šimašius prie partijos vairo stovėjo vos 16 mėnesių. Žvalgybininkų teigimu, T. Dapkus tuo metu kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą naujuoju partijos pirmininku. Pažymoje cituojamos ir T. Dapkaus žinutės: „Panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.
„Aš negaliu šito patvirtinti, aš nelaikau, nearchyvuoju tokių žinučių. Bus patvirtinimas, gal gavau, gal negavau, bet dar kartą sakau, bet kokios žinutės, tai yra žurnalisto nuomonė“, – komentavo LRLS valdybos narys P. Auštrevičius.
R. Šimašius sako tik dabar supratęs, kodėl partijos viduje nejautęs palaikymo, kodėl kartais V. Gailius ir P. Auštrevičius elgdavosi keistai. Pavyzdžiui, kai jie pasitraukė iš vicepirmininko pareigų.
„Kai mano pavaduotojai, du ryškūs asmenys, V. Gailius ir P. Auštrevičius deda pareiškimą likus pusvalandžiui iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kur einu už svetimas nuodėmes aiškintis, tai labai natūralu, kad tai yra rimtas man nepasitikėjimo išreiškimas. Kas dabar paaiškėjo, kad tas demaršas tuo metu buvo susietas, kaip kova prieš mane, kaip tuometinį pirmininką, vėliau kova prieš A. Armonaitę, kaip galimai minimą pirmininkę“, – kalbėjo buvęs LRLS pirmininkas R. Šimašius.
Pasitraukus R. Šimašiui, naujuose pirmininko rinkimuose V. Gailius kandidatavo dar kartą, tačiau ir vėl pralaimėjo, šį kartą E. Gentvilui. Šis, pasirodžius naujiems faktams, iš karto pareiškė abejojantis ar „MG Baltic“ stūmė V. Gailių ir pažėrė kritikos P. Auštrevičiui, kad jis tyli ir nieko nepaaiškina. Tačiau, panašu, kad E. Gentvilo pyktis ilgai netruko. Po partijos valdybos liberalai pareiškė, kad ir V. Gailius, ir P. Auštrevičius lieka partijoje, o VSD pagrasino teismu.
„Jūs nepainiokite teisinio įvertinimo, kuris buvo duotas ar G. Steponavičiaus, ar E. Masiulio atveju, su tuo, kad kažkas pažymoje parašyta. Tai čia neadekvati situacija, ir nemanau, kad čia turi kažkas atsistatydinti“, – sakė LRLS pirmininkas E. Gentvilas.
R. Šimašiaus pozicija partijos kolegų atžvilgiu – griežtesnė. Jis pareiškė, kad jam su P. Auštrevičiumi ir V. Gailiumi yra ne pakeliui. Tačiau kol kas nesako ar trauksis iš partijos.
„Jie apsimetinėjo bendražygiais, bet tai buvo Trojos arkliai partijoje. Jų dėka partija tapo dar didesniu taikiniu, negu buvo anksčiau E. Masiulio dėka. Tai – milžiniškas smūgis partijai“, – kalbėjo buvęs LRLS pirmininkas R. Šimašius.
„Aš kolegų pareiškimus vertinu kritiškai. Man iš tikrųjų Remigijaus nuomonė nesvarbi“, – atkirto LRLS pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gailius.
Aš kolegų pareiškimus vertinu kritiškai. Man iš tikrųjų Remigijaus nuomonė nesvarbi.
Apžvalgininkai teigia, kad vienas po kito partiją talžantys smūgiai Liberalų sąjūdžio laivą skandina vis giliau. Per dvejus metus nuo E. Masiulio sulaikymo krizė tik gilėjo, todėl liberalų gali laukti du scenarijai. Pirmas – susikuria visiškai naujas darinys, su naujais veidais. Antras – partijos skilimas. To neatmeta ir kai kurie partijos nariai.
„Galimas skilimas? Sunku pasakyti, nelinkėčiau to“, – sakė LRLS pirmininko pavaduotoja A. Armonaitė, bet paklausta, ar toks variantas įmanomas, atsakė: „Viskas įmanoma“.
Portalui LRT.lt interviu davęs „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus neigia VSD informaciją ir tikina, kad liberalų reikaluose niekada nedalyvavęs.
„G. Steponavičių ir P. Auštrevičių aš pažįstu iš studijų laikų, bet mes nei politiniame gyvenime nedalyvaujame, nei juolab dalyvavome liberalų tarpusavio aiškinimesi“, – teigė D. Mockus.
Pasak politologės Rimos Urbonaitės, 2016 m. rinkimuose, nors partija jau buvo įsivėlusi į korupcijos bylą, žmonės dar balsavo už liberalus iš inercijos, bet kitąmet laukiančiuose rinkimuose ties 5 proc. riba balansuojanti partija, tikėtina, jos neperžengs, ypač jei jiems atsirastų alternatyvi jėga. Kitas klausimas, koks bus R. Šimašiaus sprendimas dėl ateities partijoje. Ar jam nusprendus trauktis, paskui sektų ir daugiau žmonių? Tiesa, politologė abejoja, ar jam užtektų politinio svorio suvienyti iš partijos nusprendusius trauktis kolegas.
„Jeigu šalia jo atsirastų dar keletas labai stiprių žmonių, tai šita komanda, tokiu atveju, manau, galėtų, dalį žmonių vestis paskui. Dėl to, kad žmonės, sutikime su tuo, kad iš skęstančio laivo yra bėgama, tai gali būti, kad nors ir bus galbūt ne toks stiprus lyderis, bet žmonės bėgs vien dėl to, kad jie nebenorės tapatintis su šituo senuoju Liberalų sąjūdžiu, kuris yra be galo susikompromitavęs“, – svarstė R. Urbonaitė.
Naujausi komentarai