Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys teismo sprendimą dėl Darbo partijai neteisėtai paskirtų dotacijos žada skųsti ir teigia įžvelgiantis jame politinių motyvų.

„Žinoma, skųsime sprendimą, nes laikome jį neteisingu. Vertinant įstatymų nuostatas, kokios galioja dabar Lietuvoje ir kokios iki šiol buvo taikomos praktikoje, daugelis partijų yra reorganizavęsi ir gavę dotacijas. (...) Manome, kad tai yra išimtinai pritaikyta ir turime pagrindo manyti, kad tai yra dėl politinių motyvų, išskirtinai dėl Darbo partijos. Todėl tikrai tą sprendimą skųsime ir tikimės, kad aukštesnės instancijos teismui užteks drąsos pritaikyti teisę ir sprendimą panaikinti“, – BNS trečiadienį teismo sprendimą komentavo V.Gapšys.

Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Darbo partijai 2013-ųjų metų antro pusmečio dotacija skirta neteisėtai.

Teisėjų kolegijos sprendimą pristatęs teisėjas Raimondas Blauzdžius pažymėjo, kad teisę į valstybės dotaciją turi tos partijos, kurios surinko ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų savivaldybių, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose, tačiau tam, kad ši teisė būtų realizuota, partija, be kita ko, turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre ir negali būti pradėta jos pertvarkymo ar likvidavimo procedūra.

Skųsti šį sprendimą žada siūlyti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovas Jonas Udris. Jo teigimu, teismo sprendimas keičia požiūrį į valstybės dotacijas ir apriboja politinių partijų galimybę transformuotis.

Pernai rudenį valdančioji Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo. Darbo partija (leiboristai) ir Krikščionių partija buvo reorganizuotos susijungimo būdu į naują juridinį asmenį – Darbo partiją. „Darbiečiai“ pavadinimą keitė ir po susijungimo su dukterine Leiboristų partija, kuomet naujasis juridinis darinys pavadintas Darbo partija (leiboristai).

VRK praėjusių metų rugsėjo 9 dienos sprendimu „darbiečiai“ gavo per 1 mln. 771 tūkst. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirstytos sumos, po 2,1 lito už kiekvieną „darbiečių“ per praėjusius Seimo, Europos ir savivaldybių tarybų rinkimus gautą balsą.

Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo.