„Tendencija, tai, ką mes matome 2020 metais, nepriklausomai nuo visų situacijų, kad buvo karantinas, kad (...) tas pranešėjų ratas susitraukė, pranešimų skaičius dėl galimo pažeidimų skaičius išaugo net 22 procentais lyginant su 2019 metais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vis dėlto vaiko teisių pažeidimų pernai, lyginant su ankstesniais metais, nustatyta mažiau. Pasak tarnybos vadovės, tai nulemti galėjo ir karantinas, gerokai apsunkinęs darbuotojams tirti tokius atvejus ir teikti šeimoms pagalbą.

„Nežymiai, bet smurto prieš vaikus 2020 metais yra mažiau pagal skaičius. (...) Karantinas dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos neatspindi realios situacijos, kokio ir kiek to smurto buvo šeimose“, – teigė ji.

2019 metais nustatyta 3843 smurto prieš vaikus atvejų, o 2020 metais – 2841.

Pasak jos, svarbu yra tai, kad žmonės yra vis mažiau pakantūs vaiko teisių pažeidimams, be to, apie juos praneša ir patys vaikai. Tarnyba tai vertina kaip augančio pasitikėjimo ja ženklą.

„Žmonės yra jautresni, mažiau pakantūs ir greičiau reaguoja. Nebėra abejingi situacijai – tai labai svarbus ženklas“, – pastebėjo I. Skuodienė.

Pernai metai išsiskyrė gyvybės langeliuose paliktų naujagimių skaičiumi: palikta dešimt vaikų, kai 2019 metais fiksuoti keturi tokie atvejai, o 2018 metais – trys.

Ji akcentavo, jog pranešimas nebūtinai reiškia pažeidimą.

Iš viso sulaukta 39 tūkst. 430 pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kai metais anksčiau – 32 tūkst. 105.

Daugiausia pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje: 5027. I. Skuodienės duomenimis, tarnybos atstovai bendravo su kas aštuntu šios apskrities vaiku.

Gyvybės langeliuose atsidūrė daugiau vaikų

Pernai metai išsiskyrė gyvybės langeliuose paliktų naujagimių skaičiumi: pasak I. Skuodienės, palikta dešimt vaikų, kai 2019 metais fiksuoti keturi tokie atvejai, o 2018 metais – trys.

„Mes manome, kad tai yra nesaugumas, nepasitikėjimas, finansinių resursų neturėjimas, emocinės paramos neturėjimas, konfliktinė situacija šeimoje“, – apie priežastis, kodėl naujagimiai dažniau atsidūrė gyvybės langeliuose, kalbėjo I. Skuodienė.

Vilniuje ir Šiauliuose palikta po tris vaikus, Kaune – du, Alytuje ir Klaipėdoje – po vieną.

Vaiko teisių specialistai prašo gimdymą priimančių akušerių atkreipti dėmesį į gimdyvės būklę ir pastebėjus, kad ši labai liūdna ar apatiška arba priešingai – rodo labai stiprias emocijas, nepalikti jos vienos ir nukreipti pagalbos.

Vaiko teisių specialistai džiaugiasi sprendimu sunkumų turintiems vaikams leisti grįžti į mokyklas bei įspėja, kad įstaigos turėtų būti pasirengusios teikti psichologinę pagalbą vaikams, kai šie pradės grįžti į mokyklas.

Jie pastebi, kad karantino metu paaštrėjo vaiko bendravimo su abiem tėvais problemos, ypač jeigu gyvenama skirtingose savivaldybėse.

Be to, sudėtinga situacija šeimose, kurių nariai turi priklausomybių.

„Labai reikalinga pagalba priklausomybę turintiems žmonėms. Viena iš pagrindinių problemų yra priklausomybės, konfliktinės situacijos, socialinių įgūdžių stoka“, – sakė tarnybos vadovė.

Didmiesčiuose – rafinuotas smurtas

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, dažniau pranešama apie smurtą miestuose nei kaimiškose teritorijose. Vis dėlto I. Skuodienės vertinimu tai reiškia veikiau didesnį miesto gyventojų nepakantumą smurtui.

„Vilniuje situacija skiriasi tuo, kad miesto gyventojai yra aktyvesni, neabejingesni, turi didesnį žinojimą“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Pasak jo, miestuose dirbantys vaiko teisių specialistai susiduria su „rafinuotu, intelektualiu smurtu“, apie trečdalis atvejų susiję su tėvų skyrybomis.

Jis pastebi, kad vaikai yra nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų, jiems tenka teisiniu keliu reikalauti galimybės pasimatyti su vaiku.

„Vaikas nėra įrankis, per kurį galiu nubausti buvusį sutuoktinį. Vaikas yra atsakomybė“, – pabrėžė vaiko teisių specialistas.

„Kita didelė problema, aktuali visoje Lietuvoje, yra priklausomybės ir su tuo susijusios pasekmės: psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas“, – sakė G. Batulevičius.

2021 metais tarnyba žada daugiau dėmesio skirti paaugliams ir jų problemoms, nes pastebima, kad būtent ši grupė patiria daugiausiai smurto.

Tarnyba žada siekti didinti visuomenės pasitikėjimą ja, taip pat užmegzti glaudesnį ryšį su vaikais: ruošiamasi steigti Vaikų tarybą, kur tarnybos atstovai su vaikais aptars jiems kylančias problemas.

Pasak I. Skuodienės, tarnyba siekia ne tik reaguoti į problemas, kai jos šeimose iškyla, bet padėti šeimoms.

Konferencijos vaizdo įrašas: