„Matau labai didelį ryžtą iš mūsų Vyriausybės, premjerės, krašto apsaugos ministro vystyti pajėgumus, bet labai svarbu mums ir persiorientuoti įstatyminę bazę“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Vaikšnoras.
„Mūsų įstatyminė bazė nėra adaptuota krizei, mūsų visi viešieji pirkimai, įsigijimai toliau stringa biurokratinėse girnose. Priemones nupirkti užtrunka iki keturių mėnesių, o dar apskundimai įvairūs, kur, sakyčiau, reikėtų neatsakingas firmas patraukti galbūt netgi atsakomybėn už tai, kad jie vilkino ar stabdo. Čia ne mano klausimas, bet aš keliu problemą, kad galėtume būti greitesni“, – kalbėjo jis.
Mūsų įstatyminė bazė nėra adaptuota krizei, mūsų visi viešieji pirkimai, įsigijimai toliau stringa biurokratinėse girnose.
Jis pažymėjo, kad Ukrainoje biurokratiniai procesai, kai kalbama apie gynybos įsigijimus, vyksta gerokai greičiau nei Lietuvoje.
„Aš suprantu, mes esame Europos Sąjungoje, taikos mete, bet kažkur reikėtų adaptuotis, kažkur reikėtų prisiimti riziką, nes su nuline rizika greičio nebus“, – teigė R. Vaikšnoras.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį pritarė daugiau nei 710 mln. eurų siekiančiai valstybės gynybos fondo lėšų sąmatai šiems metams, kurioje didžiausia lėšų dalis numatyta kariuomenės divizijos vystymui.
Beveik 505 mln. eurų iš fondo numatyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui reikalingai ginkluotei ir infrastruktūrai.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šis finansavimas bus įgyvendinamas per Gynybos resursų agentūrą, kuri vykdys vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tankų, tankų simuliacinių sistemų įsigijimus.
87 mln. eurų skirti karinio mobilumo reikmėms.
Lėšas naudos Susisiekimo ministerija, už jas bus gerinami privažiuojamieji keliai prie Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų, taip pat stiprinama priimančiosios šalies paramos infrastruktūra.
Dar 49 mln. eurų skirti reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone, kuriame ruošiamasi priimti Vokietijos brigadą.
Po maždaug 35 mln. eurų numatyti kontrmobilumo priemonėms ir civilinei saugai. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.
2026 metų Valstybės gynybos fondas sudaro apie 15 proc. viso gynybos biudžeto.
Jis buvo sukurtas prieš kelerius metus kaip garantija, kad lėšos dar tada iš valdančiųjų konservatorių iniciatyva padidintų mokesčių tikrai atiteks krašto apsaugai. Šiemet fondas smarkiai augo po socialdemokratų iniciatyva priimtos mokesčių pertvarkos.
Kritikai nuogąstavo, kad tvirtinant rekordinį gynybos biudžetą reikšminga minimo fondo dalis nebus nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. Tačiau valdantieji teigia, jog planuojama tvirtinti sąmata įrodo, kad smarkiai išaugusios išlaidos krašto apsaugai skirstomos tinkamai.
Visas šių metų gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
„JAV operacijai Irane Lietuva galėtų pagelbėti suteikdama teritoriją naikintuvams“
Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę operaciją Irane, Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras sako, kad jei būtų priimtas politinis sprendimas, šalis galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.
„Manau, kad tai nebūtinai karinės priemonės, gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės. Čia jau pagal poreikį, tai gali būti palaikymas, tai gali būti suteikimas mūsų teritorijos (...) bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinome kurios“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas.
„Šioje vietoje yra aukštoji diplomatija, Vyriausybės vadovų sprendimai, o kariuomenė remtų, koks bebūtų politinis sprendimas Lietuvos“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, šią savaitę prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų.
Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.
BNS rašė, kad JAV ir Izraelis vasario pabaigoje atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
Per ataką nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), valdęs šalį nuo 1989 metų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė pyktį Ispanijai, kur kairiųjų pažiūrų ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybė neleido Jungtinėms Valstijoms pulti Irano per bazes, kuriomis ilgą laiką naudojosi JAV pajėgos.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) anksčiau pareiškė, kad jo vyriausybė leis naudotis Rotos karinio jūrų laivyno baze ir Morono oro pajėgų baze tik veiklai, atitinkančiai Jungtinių Tautų Chartiją.
Tuo metu britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) teigė, kad JAV naikintuvai galėtų naudotis dviem Jungtinės Karalystės oro pajėgų bazėmis „konkrečiam ir ribotam gynybos tikslui“ – viena Glosteršyre, vakarų Anglijoje, o kita – bendra JK ir JAV Diego Garsijos baze Indijos vandenyne.
K. Starmeris nurodė, kad Jungtinėms Valstijoms nebuvo leista naudotis JK bazėmis Kipre, iš kurių vienai smogė Irane pagamintas dronas.
(be temos)
(be temos)