Daugiau apie tai kalbėjo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

– Tai mums pasako vieną svarbų dalyką, kad galbūt tos žinios apie saugų eismą kelyje, kaip reikia saugiai elgtis, yra perduodamos kažkokia pasyviąja forma. Tačiau visai kas kita yra, kai vaikas, aktyviai dalyvaujantis eisme, kerta gatvę, važiuoja dviračiu, laukia prie šviesoforo signalo, išlipa iš autobuso. Čia yra tiek mūsų visuomenės įsipareigojimas skleisti tas žinias, bet visų pirma tai yra šeima, globėjai, artima aplinka, kuri turėtų dėti daugiau pastangų ir tas taisykles nuolat priminti.

LNK stop kadras.

– Gal tos taisyklės yra svarbios tik rugsėjo mėnesį, kai vaikai po vasaros atostogų grįžta į labai judrų eismą didmiesčiuose, gal jos tik svarbios didžiuosiuose miestuose, kur tas eismas išties yra didelis, kur, galų gale, yra ir viešojo transporto, ir jaunų vairuotojų daugiau, ir taip toliau.

– Žinote, šiuolaikinėje valstybėje praktiškai kiekviename žingsnyje kasdien žmonės susiduria su automobiliais ir kitomis transporto priemonėmis. Mūsų tyrimas rodo, kad, vairuotojų įsitikinimu, vaikams trūksta saugaus eismo žinių. Tai atspindi visas demografines zonas: ir didmiesčių, ir rajonų centrus, ir kaimo vietoves. Aišku, didmiesčiai kažkiek galbūt išsiskiria, nes čia yra didžiausia koncentracija tiek automobilių, tiek gyventojų. Tai reiškia, ir ugdymo įstaigų yra daugiau, ir tie patys vaikai daugiau juda į kažkokias treniruotes, sporto užsiėmimus, laisvalaikio praleidimo vietas. Čia tikriausiai viena paprasta taisyklė yra ta, kad tos bėdos, kurios kasmet rugsėjį pasimato, yra universalios ir atsikartojančios.

– Kokios yra tos paprastos, bet kritiškos klaidos, kurias daro vaikai?

– Šalia tų universalių dalykų – tai gatvės kirtimas, reguliuojamas ar nereguliuojamas perėjimas per gatvę, išlipimas iš transporto priemonės, ėjimas kažkokia važiuojamąja kelio dalimi. Dar reikėtų pridėti naujausias aktualijas: tai, kad vaikai vis dažniau juda mikrojudumo priemonėmis. Turime omenyje paspirtukus. 3 iš 4 vairuotojų sako, kad jie susiduria su paspirtukininkais gatvėse. Tai reiškia, jie irgi jau tampa eismo dalimi ir turi žinoti, kaip elgtis. To saugaus elgesio, važiuojant dviračiu ar paspirtuku, reikėtų tikrai palinkėti vaikams: atidumo, neskubėjimo ir, žinoma, dėvėti apsaugos priemones – šalmus, atšvaitus, kažkokias liemenes, kurios atspindi šviesą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Noriu grįžti prie to, ką jūs sakote, kad šeimoje per mažai pasakojame savo vaikams apie saugų eismą. Kartais, kai sakau ką nors savo vaikams, jie atsako, kad jie žino, nereikia nieko aiškinti, ir lygiai sekančią sekundę jie padaro tai, ko buvo prašyti nedaryti. Tai yra tam tikra ir amžiaus problema, pavadinkime.

– Visiškai taip. Naujausi psichologų tyrimai rodo, kad mūsų, kaip žmonių, gebėjimas adekvačiai įvertinti riziką susiformuoja tik apie 25 gyvenimo metus. Tai reiškia, jeigu mes iš mokyklinuko reikalaujame adekvatumo ir visiško išmanymo rizikų, tai yra truputėlį galbūt per dideli reikalavimai. Čia tikriausiai reikia prisiminti, kad kartojimas yra mokslų motina, pedagogika tuo paremta, kad netgi gerai žinomus dalykus pasikartoti, priminti. Kad ir kaip tie vaikai tikriausiai sakytų, jog jie viską žino, bet kartais tos situacijos pavirsta į skaudžias, kai mes matome eismo įvykius.