Dyzelino kaina kopia aukščiau 2 eurų 20 centų už litrą. Benzinas maždaug 0,5 euro pigesnis. Seime – kol kas didžiausias pasitarimas, ką daryti. Susirinko 20 verslo ir valdžios įstaigų atstovų. Tačiau po pasitarimo – niūrus vaizdas. Vyriausybė kaltinama ne tik neturinti plano, bet ir blaškymusi, melu bei žmonių klaidinimu.
„Priemonės visiškai chaotiškos, komunikacija dar blogesnė“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.
Skelbta, kad paleidus atsargas iš valstybės rezervo degalų kaina kris arba bent jau nebekils, tačiau nutiko priešingai. Neatsakytas liko klausimas – jei rezervo degalai buvo pirkti pigiau, bet parduoti rinkos kaina, kas pasipelnė?
Degalinės tvirtina, o Energetikos agentūra patvirtina – jos savo antkainius net sumažino.
Degalus gaminanti „Orlen Lietuva“ nesutinka atskleisti, kokia jų pelno marža ir kaip buvo naudojami rezervo degalai.
„Naftos ir naftos produktų kainos kinta ne dienomis, o valandomis, todėl taip – ji yra kintanti“, – aiškino „Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas.
„Orlen Lietuva“ teigia net neplanavusi, kad rezervas mažins degalų kainas. Siūloma svarstyti, ar nereikėtų riboti naftos įmonių pelnų, panašiai kaip įvestas bankų pelno mokestis.
Finansų ministerija taip pat nežino, ar „Orlen Lietuva“ nesinaudoja krize ir nesipelno.
„Mes turime nustatyti – dabar sakome, kad kažkoks viršpelnis yra. Mes nežinome, ar jis yra“, – teigė finansų viceministras Lukas Jakubonis.
Finansų ministras prieš savaitę tikino, kad degalų akcizas nebus mažinamas. Dabar jau siūloma dyzelino akcizą dviem mėnesiams mažinti 6 centais, nes pildami brangesnius degalus vairuotojai sumoka daugiau mokesčių.
„Tam, kad atstatytume teisingumą. Mes galime tai padaryti, nes surenkame didesnį PVM“, – aiškino L. Jakubonis.
Tačiau ir čia kyla klausimų – ar teisinga akcizą mažinti tik 6 centais? Buvusi finansų ministrė teigia, kad žmonės dabar PVM už degalus permoka ne 6, o 11 centų, o Vyriausybė grąžina tik pusę.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Sakyčiau, kad ministerijos pagrindimas tokiam sprendimui yra labai savotiškas ir atliepia tą teisingumą, kurio jie tikisi“, – vertino G. Skaistė.
Iš verslo girdėti siūlymai papildomai piginti degalus vežėjams – leisti susigrąžinti didesnę akcizo dalį.
„Priverstiniu būdu priverstume važiuojančius tranzitu būtinai piltis Lietuvoje“, – siūlė Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Spekuliuojama, kad milijonai vilkikų pradėtų piltis degalus Lietuvoje, o biudžetas pasipildytų milijardais.
„Tai dabar 4 milijardai – kam jie galėtų būti panaudoti?“ – svarstė S. Žilius.
„Šioje vietoje bandoma tiesiog prisiklijuoti prie krizės. Tas klausimas keliamas daugybę metų, argumentų yra už ir prieš. Kainos vartotojams dėl to tikrai nesumažės – tai verslo interesas“, – teigė G. Skaistė.
Dalis ekonomistų ragina dėl degalų kol kas nieko nedaryti. Vidutiniškai šeima degalams skiria apie 5 proc. išlaidų. Valstybė raginama kaupti papildomas biudžeto pajamas, kurių gali prireikti rudenį.
Iš Lietuvos banko analizių matyti, kad infliacijos augimas neišvengiamas. Klausimas tik – kiek smarkiai didės kainos. Tai priklausys nuo to, kada baigsis karas Irane.
„Infliacija šiais metais turėtų ūgtelėti iki 5 procentų“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jei karas Irane užsitęstų ilgiau nei prognozuojama, jau šiemet prekės ir paslaugos gali brangti nebe 5, o 7 procentais.
„Jei kalbėtume apie nepalankiausią scenarijų, infliacija galėtų būti 2 procentais didesnė nei minėta prieš tai“, – teigė G. Šimkus.
Socialdemokratai nesutinka, kad dabar reikėtų taupyti ir nesiimti veiksmų.
„Jei nieko nedarysime, gal infliacija bus ir 14 procentų“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
Jei aukšta infliacija įsitvirtintų ilgesniam laikui, bankai galėtų būti priversti vėl didinti ką tik sumažintas palūkanas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)