Gamtos išdaigos toli gražu neaplenkia ir Lietuvos, kur kiekvieną vasarą fiksuojami, bent keli stichiniai reiškiniai, o į žemę smogia mažiausiai po 10-15 tūkst. žaibų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, praėjusią vasarą dėl įvairių gamtos reiškinių gyventojai patyrė nuostolių už 105,5 tūkst. eurų, o daugiausiai žalos žmonėms pridarė audros.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, kad šalyje praėjusiais metais užregistruoti 5 stichiniai reiškiniai – žemę skalavo itin stiprūs lietūs, talžė kruša, alino kaitra ir sausra. Dar negailestingesnė gamta Lietuvoje buvo 2014 m. vasarą, kuomet, anot klimatologo, fiksuota net 11 stichinių reiškinių. Vis tik ir be jų gamtos keliamų pavojų – apstu.

„Stichiniai reiškiniai paprastai pasireiškia didelėse teritorijose, tačiau kiekvienais metais atskirų šalies regionų ar savivaldybių neaplenkia ir daugybė lokalesnių pavojingų gamtos reiškinių, kurie gali pridaryti ne ką mažesnės žalos nei stichiniams priskiriami gaivalai“, – sako J. Kilpys.

Anot J. Kilpio, didžiausią pavojų gyventojams ir jų turtui kelia sunkiai prognozuojamos ir labai greitai susiformuojančios pavojingos oro sąlygos – staigios intensyvios liūtys, škvalai, kruša, viesulai.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, kiekvieną vasarą daugiausiai materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros – stiprus lietus, perkūnija ir škvalas vienu metu. Jų gyventojams padaryta žala pernai vasarą siekė beveik 60 tūkst. eurų, užpernai – daugiau nei 135 tūkst. eurų.

Antras pagal gyventojams pridaromų nuostolių mastą gamtos reiškinys paprastai yra žaibai. Draudikų atstovo duomenimis, pernai vasarą dėl trenkusių žaibų gyventojai patyrė beveik 22 tūkst. eurų nuostolių. Gerokai didesnis šis skaičius buvo 2014 m. vasarą, kuomet iš viso draudimo bendrovė gyventojams atlygino daugiau nei 138 tūkst. eurų dėl žaibų patirtų nuostolių.

„Į žmonių nuosavybę trenkę žaibai sukelia gaisrus, sugadina įvairią elektroninę įrangą. Deja, kasmet žaibai taip pat rimtai sužaloja ar net atima gyvybes žmonėms. Apsaugoti turtą nuo žaibų gali padėti įžeminimo sistemos, modernūs žaibolaidžiai ir kitos šiuolaikiškos žaibosaugos priemonės. Žaibuojant namuose reikėtų uždaryti visus langus, orlaides ir sklendes. Patys gyventojai žaibų neretai sužalojami todėl, kad nesiima paprasčiausių atsargumo priemonių – žaibuojant maudosi vandens telkiniuose, nuo lietaus slepiasi po aukštais medžiais, važiuoja dviračiu ar bėga. To daryti žaibuojant tikrai nederėtų“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius.

Klimatologo J. Kilpio teigimu, didesnė perkūnijos rizika yra pietiniuose šalies regionuose. Čia vidutiniškai 24 dienas per vasarą griaudžia ir žaibuoja. Šiaurinius Lietuvos regionus šis gamtos reiškinys vidutiniškai per vasarą aplanko 16 dienų. Iš viso į žemę Lietuvoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais kasmet trenkia po 10-15 tūkst. žaibų. Esant tokiam žaibų skaičiui, J. Kilpio vertinimu, tikimybė, kad vienas jų trenks į pastatą ar šalia jo augantį medį, pastatytą stulpą, yra tikrai didelė.

Draudimo eksperto duomenimis, maždaug 12 tūkst. eurų nuostolių pernai vasarą gyventojams pridarė liūtys, dar tiek pat – kruša.

„Verta pažymėti, kad praėjusi vasara buvo gerokai ramesnė nei ankstesnės. Štai vien liūčių pridaryti nuostoliai užpernai vasarą siekė beveik 71 tūkst. eurų. Dar beveik 10 tūkst. eurų 2014 m. gyventojams atlyginta dėl krušos padarinių“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius.

J. Kilpys sako, kad šiemet prognozuojama tipinė Lietuviška vasara, kuomet vidutinė temperatūra birželį turėtų siekti 15-16 laipsnių, liepą ir rugpjūtį – maždaug 18 laipsnių. Šią vasarą, kaip ir kasmet, gali pasitaikyti liūčių, škvalų ir krušos.