Po pamokų – pramogos riedlenčių parke. Tačiau vaikų vasaros planai kur kas didesni.
„Atostogos, labai fainiai, maudynės“, – pasakojo moksleivis.
„Nėra mokyklos, galima atsipalaiduoti, skristi į kitas šalis“, – sakė berniukas.
„Paplaukioti, pabūti sodyboje, gamtoje“, – vardijo kitas moksleivis.
Berniukai jau skaičiuoja paskutines dienas mokykloje. Vasarą leis stovyklose.
„Važiuosiu turbūt į baidarių arba Karklės stovyklą“, – teigė berniukas.
„Pabūni gamtoje, paplaukioji, kartais apsiverti“, – juokėsi moksleivis.
„Yra tokia skautų stovykla, labai smagi. Išmoksti būti gamtoje, kurti laužus“, – pasakojo kitas berniukas.
Yra ir jaunųjų šaulių stovyklos. Tėvai Rapolą leidžia į karių stovyklą.
„Labiau patiri tą išgyvenimo jausmą, nes miške prabūni penkias dienas be jokių patogumų. Sportuoji, nes nešioji 12 kilogramų sveriančią kuprinę, ir išmoksti tam tikrų taktinių manevrų“, – aiškino Rapolas.
Vis dėlto tokie užsiėmimai nėra pigūs. Už mėnesį gamtoje su žaidimais ar sporto varžybomis gali tekti pakloti ir 600 eurų.
Todėl nemokamos stovyklos išgraibstomos akimirksniu.
„Vietų šiuo metu yra, bet jos labai greitai pildosi, kaip visada“, – teigė Vilniaus savivaldybės skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus.
Vilniaus savivaldybė vaikų vasaros užimtumui šiemet numatė milijoną eurų.
„Iš 13,5 tūkst. vaikų 17 proc. galės dalyvauti visiškai nemokamai“, – sakė V. Mitkus.
Vidutinis krepšelis vienam vaikui siekia 75 eurus. Sunkiau besiverčiančioms šeimoms dienos kaina dar mažesnė.
„Už dieną – iki 50 eurų, o jei tai yra specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ar vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų, dienos įkainis dar mažesnis – iki 10 eurų“, – aiškino V. Mitkus.
Rinktis galima iš 224 stovyklų – nuo jogos iki akrobatikos, kovos menų ar net kaimiško gyvenimo patirčių.
„Pirmosios stovyklos jau praktiškai užsipildė. Populiariausia pas mus šiemet kulinarija. Vietų nebeturime, yra laukiančiųjų. Jei turėsime galimybių ir kas nors atkris, pakeisime“, – pasakojo Sostinės vaikų ir jaunimo centro direktorė Vilma Smaliukienė.
Stovyklų tematika kasmet kinta. Prisitaikoma prie to, kas populiaru ir naudinga. Šiemet ypač daug dėmesio skiriama priklausomybėms, pavyzdžiui, nuo interneto.
Net ir stovyklų pavadinimai skelbia – „Nuotaikinga vasara be Wi-Fi“.
„Neformalus ugdymas visą laiką vyksta per patirtį. Ką pasimokysi, ką išmoksi, ką pasigaminsi, tą ir nešiosiesi gyvenime“, – teigė V. Smaliukienė.
Panevėžio savivaldybė taip pat siūlo nemokamas ar kompensuojamas stovyklas. Jų biudžete – apie 25 tūkst. eurų.
„Finansuojamos 36 stovyklos, sudarytos sutartys, jose planuojama užimti apie 1650 vaikų“, – sakė Panevėžio savivaldybės švietimo skyriaus specialistė Ieva Četkauskienė.
Didžioji dauguma stovyklų yra dieninės. Negavus kompensacijos, jų kaina gali siekti ir 200 eurų.
„Aišku, kas pirmesnis, tas gudresnis. Kiti renkasi komercines stovyklas su daugiau veiklų ir ilgesne programa“, – pasakojo I. Četkauskienė.
Kauno savivaldybė stovykloms skyrė 700 tūkst. eurų. Sąraše – apie 200 stovyklų, į kurias nemokamai arba gavus dalinę kompensaciją kviečiama beveik 5 tūkst. vaikų.
„Lipdau dubenėlį savo šuniukui“, – pasakojo Benas.
Benas keramikos užsiėmimus lanko jau trečius metus. Kūryba vaikams padeda atsiriboti nuo kasdienybės.
„Aš galiu pasireikšti labai laisvai, lipdau mėgstamus darbus, kurie man patinka. Patinka temos, kurias duoda, patinka, kaip man darbai išeina“, – pasakojo Benas.
„Aš čia ateidamas atsipalaiduoju, būnu savimi ir galiu būti ramus, kaip sakant“, – teigė kitas berniukas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Keramikos būreliai vyksta nuo rugsėjo iki gegužės. Organizuojamos ir vasaros stovyklos.
„Mokomės įvairių dailės technikų, keliaujame, lankome miesto muziejus kartu su vaikais, plečiame jų kultūrinį akiratį“, – pasakojo „Keramikos akademijos“ vadovė Kristina Alšauskienė.
Dieninės stovyklos kaina svyruoja nuo 150 iki 210 eurų. O vietos beveik išgraibstytos.
„Šiemet Kaune turime net šešias pamainas ir jos beveik visos pilnos. Rugpjūčio mėnesio pamainoje dar yra kelios laisvos vietos“, – teigė K. Alšauskienė.
Tėvų apklausą atlikusi agentūra konstatuoja, kad į finansinę pagalbą pretenduotų ir daugiau šeimų. Tačiau vietų nepakanka.
„Apie pusė vaikų nedalyvauja stovyklose, o dažniausia problema yra finansiniai sunkumai“, – sakė LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.
Per pastaruosius trejus metus savivaldybių finansavimas neformaliajam švietimui išaugo nuo 3 iki 4,5 mln. eurų.
Naujausi komentarai