Tokie sprendimai priimti ketvirtadienį Seime vykusiame pasitarime dėl ugdymo proceso šalyje tvyrant rekordiniams karščiams. Jų metų kai kurios šalies mokyklos nutraukė pamokas, apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje – sutrumpino.

„Ji (temperatūra – BNS) bus nustatyta, kaip ir šalčių metu, pradinukams dabar 20 laipsnių, vyresniems 25, lygiai taip sveikatos specialistai mums patars, kokios ribos čia gali būti ir mes jas patvirtinsim“, – po pasitarimo žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Anot jo, kaip ir šalčių atveju, tvyrant dideliems karščiams mokiniai galėtų neiti į mokyklą, tačiau atėję būtų priimami. „Kaip ir šalčių atveju, mokykla neužsitrenks, ir jei vaikas ateis, tai gali būti šeima, kuri neturi kur dėti vaiko, mokykla veiks“, – pažymėjo ministras.

Tuo pačiu A. Monkevičius teigė, jog šiuo metu būtų neatsakinga atšaukti mokslo metų pailginimą, kaip siūlo kai kurie politikai, nes ugdymo planai patvirtinti, mokyklos jais vadovaujasi. Tuo tarpu mokslo metų trukmė, krūvio išdėstymas, anot jo, gali būti diskusijos klausimas.

„Tai yra (atšaukti mokslo metų ilginimą – BNS) sudėtinga, nes patvirtinti ugdymo planai, tai yra 185 dienos, per kurias ne tik pamokos turi vykti, įvairios kitos formos, fakultatyviniai dalykai, mokyklų stovyklavimas, sportinės varžybos“, – sakė ministras.

Taip pat atsižvelgiant į klimato pokyčius, anot A. Monkevičiaus, reikia suplanuoti investicijas ugdymo įstaigas pritaikant jas ir karštiems orams.

„Klimato kaitos ekspertai sako, kad tai yra tendencija, ir visa tai turime įvertinti investuodami į klimato reguliavimo patalpose sistemas. Planuodami kitų metų biudžetą turime argumentuotai pagrįsti, nuo ko mes pradedame, tai gali būti ir žaliuzės pietinėj pusėj, patalpų vėdinimas, kai kur ir kondicionieriai“, – kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad bus peržiūrėta higienos norma dėl temperatūros ugdymo įstaigų patalpose. Pagal galiojančią normą, klasėse temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 28 laipsniai.

„Mes sutarėme, kad per birželio mėnesį peržiūrėsime, nes higienos normoje yra vienas skaičius, 28 laipsniai, pasitarsime su vaikų gydytojais, intensyvios terapijos gydytojais, kurie turi praktikos tiek su peršalusiais, tiek su perkaitusiais“, – sakė A. Veryga.

Pasitarimas dėl mokymosi sąlygų per karščius ketvirtadienį parlamente buvo surengtas socialdemokratės Dovilės Šakalienės iniciatyva.

Parlamentarė po jo pranešė, kad kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir mokyklomis bus suskaičiuota, kiek lėšų reikėtų norint pritaikyti patalpas darbui per karščius, tikimasi dalį lėšų tam gauti jau 2020 metų biudžete.

„Sutarta, kad savivaldybės su ministerija bandys siūlyti korekcijas biudžetui 2020 metų dėl vėsinimo įrangos mokyklose įsigijimo, iki rudens bus paruošta sąmata, koks yra tikslus poreikis. Šiandien yra tik preliminarūs skaičiai – iki 50 mln. eurų reikėtų visose mokyklose įrengti apsaugines žaliuzes nuo temperatūros, iki 100 mln, eurų – įrengti kondicionavimo sistemas“, – žurnalistas sakė D. Šakalienė.

„Taip pat sutarta, kad planuojant finansus bus dėliojami prioritetai pagal vaikų amžiaus grupes, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios dar ilgiau karštyje dirba ir vaikai tikrai karščiui jautresni, taip pat dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais“, – pažymėjo D. Šakalienė.

Į pasitarimą atvykę mokyklų atstovai siūlė žiemos pavyzdžiu nustatyti temperatūrą, kuomet būtų leidžiama neiti į pamokas.

Reikėtų pasitarti galbūt su vaikų gydytojais, kurie galėtų daugiau pasakyti, kokia ta temperatūra galėtų būti.

„Reikia koreguoti higienos normas, kaip turime žiemą padėtį, kada labai dideli šalčiai, yra galimybė stabdyti procesą ir neiti į mokyklą. Lietuva susiduria su naujove, tokie karščiai yra ne kasmet, manau, kad reikia koreguoti normas, ir mokyklos vadovai galėtų priimt sprendimą ugdymo procesą stabdyti“, – žurnalistams Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Anot jo, „valstybės lygiu turėtų būti nustatyti standartai, kaip yra žiemą, kad būtų ir vasarą“.

Mokyklų vadovai ir šiuo metu gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso stabdymo, tačiau, D. Žvirdausko teigimu, „toj vietoj aiškumas yra visiems geriau“.

„Jei taip bus valstybės mastu nuspręsta, jei bus higienos normos, bus geriau visiems, nebus dvilypių situacijų“, – pažymėjo KTU Inžinerijos licėjaus vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nesiėmė siūlyti, kokią temperatūrą pasiekus moksleiviai galėtų neiti į mokyklą šiltuoju metų laiku.

„Aš nedrįsčiau dabar siūlyti, reikėtų pasitarti galbūt su vaikų gydytojais, kurie galėtų daugiau pasakyti, kokia ta temperatūra galėtų būti“, – sakė ministras.

Žiemą oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio į mokyklą gali nevykti pradinukai ir penktokai, o pasiekus 25 laipsnių šalčio ribą į mokyklą gali neiti ir 6–12 klasių mokiniai.

Grupė opozicinių parlamentarų ketvirtadienį kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą ragindami atšaukti pailgintus mokslo metus, nes „tikslas – ištaisyti mokymosi laiko netolygumus – nenusveria mokinių ir mokytojų sveikatos arba brandos egzaminų proceso sutrikdymo kaštų“.

Raštą inicijavo konservatoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, pasirašė kiti konservatoriai, opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.