„Tai nėra dažnas atvejis, turint omeny, kad jis panaudojamas ne pagal paskirtį. Ginklus, kuriuos turi medžiotojai, tai jie nuolat juos naudoja, bet jeigu kalbame apie panaudojimą ne pagal paskirtį, nes ginklas savigynai jau pats pavadinimas oponuoja, kad ginklas turėtų būti naudojamas tada, kai žmogus turi gintis nuo ko kažko: kai jį kažkas užpuola, kai gresia pavojus jo sveikatai arba gyvybei, kai reikia apginti kitus asmenis. Tokiais atvejais yra tikrai pakankamai retai naudojamas ginklas ir turbūt jūs girdėtumėte, jeigu jis būtų dažniau naudojamas, jeigu žmogus gindamas save panaudoja ginklą. Tai čia daugiau išimtiniai atvejai“, – teigė R. Matonis.

– Bet ar turėdamas ginklą savigynai žmogus gali jį nešiotis laisvai ir bet kur? Tarkime, į parduotuvę, mokyklą, bažnyčią.

Visada patarimas yra nesiartinti prie to žmogaus, nebandyti jo kažkaip sulaikinėti, o kuo greičiau skambinti bendruoju telefonu 112, pranešti policijai.

– Jeigu turi leidimą laikyti ir nešioti tą ginklą, jis turi teisę nešioti ginklą. Tačiau yra tam tikros sąlygos, kaip jis tai turi daryti. Ginklas neturi būti viešai matomas, negali demonstruoti to ginklo. Nekalbu apie kažkokį jo naudojimą, šaudymą į orą  ir pan. Jis turi būti pas žmogų paslėptoje vietoje, dėkle, pritvirtintas, kad aplinkiniai žmonės jo nematytų ir kad nekiltų aplinkiniams kažkokių grėsmių ar psichologinės baimės dėl to, kad žmogus su ginklu.

– Kaip elgtis aplinkiniams pamačius, kad žmogus išsitraukė ginklą?

– Visada patarimas yra nesiartinti prie to žmogaus, nebandyti jo kažkaip sulaikinėti, o kuo greičiau skambinti bendruoju telefonu 112, pranešti policijai. Atvykę pareigūnai, specialiai pasiruošę ir apmokyti, su neperšaunamomis liemenėmis tikrai tokį žmogų sulaikytų. Patiems žmonėms reikėtų tikrai kuo toliau nuo tokio žmogaus būti, neerzinti jo, neprovokuoti, kad jis, neduok Dieve, nepanaudotų to ginklo.

– Jeigu mes prisimintume tą įvykį, kai buvo šaudoma į apsaugos darbuotoją. Jeigu kitas asmuo, kuris irgi turėjo ginklą savigynai, ir būtų pamatęs tą pilietį, kuris šaudė į apsaugos darbuotoją, ar tas kitas žmogus galėjo ginti, pavyzdžiui, apsaugos darbuotoją ir panaudoti savo turimą ginklą prieš užpuoliką?

– Sunku įvertinti. Reikėtų daug detalių įvertinti, koks ten buvo konkretus atvejis. Iš esmės, žmogus, kuris turi ginklą savigynai, turi teisę ginti ne tik save, bet ir aplinkinius. Jeigu aplinkiniams gresia pavojus gyvybei arba sveikatai, teoriškai jis galėtų panaudoti ginklą apsaugodamas žmones. Tačiau vėlgi, dabar konkrečiai atsakyti į tą klausimą pakankamai sudėtinga, nes priklauso nuo daugelio aplinkybių.

– O kokia atsakomybė gresia žmogui, kuris neteisėtai panaudoja turimą ginklą?

Patiems žmonėms reikėtų tikrai kuo toliau nuo tokio žmogaus būti, neerzinti jo, neprovokuoti, kad jis, neduok Dieve, nepanaudotų to ginklo.

– Jeigu mes kalbame apie pirmadienio įvykį, tai kol kas yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Bet už šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimą taip pat yra numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Tačiau kiekvienu atveju yra žiūrima, kokius konkrečius veiksmus padarė tas žmogus. Kaip ir minėjau šiandien, yra kvalifikuota veikla pagal viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra sunkesnis nusikaltimas ir griežtesnė atsakomybė.

– Tas žmogus, kuris pirmadienį šaudė į orą irgi laikomas nusižengėliu dėl to, kad taip irgi negalima panaudoti ginklo savigynai? Teisingai suprantu?

– Taip, jis be jokios pateisinamos priežasties pradėjo šaudyti į orą, turbūt dėl neblaivumo ar dėl kažkokių kitokių priežasčių, kurios paaiškės tyrimo metu. Tai tikrai to daryti negalima. Vėlgi, šauti į orą galėtų, jeigu asmuo būtų užpultas, jam grėstų kažkoks pavojus ir jis, norėdamas įspėti užpuoliką, iššautų vieną ar kelis kartus į orą. Tada toks šovimas į orą gal ir galėtų būti pateisinamas.

– Ar buvimas neblaiviu irgi yra sunkinanti aplinkybė, kai yra panaudojamas ginklas?

– Pagal sąlygas jis neblaivus negalėtų nešiotis ginklo. Jeigu asmuo yra neblaivus, jis neštis ginklo kažkur negali. Šita sąlyga yra ginklo naudojimo, laikymo taisyklių pažeidimas. Aišku tai yra ir sunkinanti aplinkybė.

– Ar iš tokių žmonių ginklai yra atimami visam gyvenimui?

– Vėlgi, kiekvienu atveju yra sprendžiama individuliai. Po tokio įvykio yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, ginklas ir jeigu asmuo turi daugiau ginklų taip pat yra paimami. Ir leidimas yra sustabdomas jo galiojimo. Išnagrinėjus ikiteisminį tyrimą, sprendžiama, ar jis gali toliau turėti ginklą ar ne. Paprastai dažniausiai tokie žmonės leidimo ginklui negali turėti tas leidimas jiems nėra pratęsiamas.

– Kiek lietuviai turi nusipirkę ginklų savigynai?

– Beveik 100 tūkst. asmenų turi ginklus savigynai. Ginklų skaičius yra dar didesnis – 180 tūkst., nes kai kurie žmonės turi ne po vieną, o po kelis ginklus. Jeigu kalbant apie pistoletus, kurie buvo panaudoti tiek saugant į apsaugos darbuotoją, tiek pirmadienį (šaudant į orą, – red. past.), tai pistoletų yra išduota 30 tūkst., yra išduota leidimų turėti pistoletus savigynai.

– O jeigu dar skaičiuotume, kiek žmonių turi ginklų įsigiję medžioklei?

– Tas skaičius, kaip minėjau, 94 tūkst. asmenų ir 180 tūkst. ginklų. Tai yra visi ginklai, ir medžioklės ginklai.

Kaip pirmadienį skelbta portale kauno.diena.lt, Vilniuje policija sulaikė stipriai nuo alkoholio apsvaigusį vyrą, jis viešoje vietoje šaudė iš kovinio ginklo. Apie 11.35 val. buvo gautas pranešimas, kad asmuo šaudo Mindaugo gatvėje.

Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS sakė, kad sulaikytas 1984 metais neblaivus asmuo, jam nustatytas sunkus girtumas – 2,95 promilės alkoholio. Pirminiais duomenimis, vyras šaudė iš legalaus kovinio ginklo į orą, niekas nenukentėjo.

Dar anksčiau, praėjusią savaitę, sostinės parduotuvės apsaugos darbuotojui antradienį peršauta koja. Konfliktas dėl apsauginės veido kaukės nedėvėjimo kilo Asanavičiūtės gatvėje esančioje parduotuvėje „Rimi“. 

„16.15 val. įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir pirkėjo dėl apsauginės veido kaukės. Konflikto metu pirkėjas panaudojo teisėtai laikoma „Glock“ pistoletą ir apsaugos darbuotojui peršovė koją“, – tąkart R. Matonis.