Kaune viešintys Tibeto vienuoliai į Lietuvą atvežė spalvingą mandalą, sakralinių šokių, tantrinių giesmių ir budizmo pamoką: niekam nelinkėk blogo, būk kantrus ir atjaučiantis.

Iš tremties – tibetiečių Lhodako Godeno vienuolyno Indijoje – atkeliavę vienuoliai lietuviams primena tai, ką esame patyrę – taikų kelią siekiant laisvės. Kovo 10-ąją sukanka 50 metų nuo 1959 m. įvykusio tibetiečių nacionalinio sukilimo, kurį numalšinusi Kinija visiškai okupavo Tibetą, o XIV Dalai Lama pasitraukė į Indiją. Ir dabar, Kinijai taikant žiaurias represines priemones, tibetiečių laisvės viltys neblėsta.

Apie Tibetą, tibetiečių norą taikiai išsivaduoti ir budizmo tiesas kalbėjomės su Lhodak Godeno vienuolyno vyresniuoju Geshe Tenzinu Chophagu.

– Kinijoje vykstant olimpinėms žaidynėms, šiek tiek žinių sulaukdavome ir apie Tibetą. Dabar apie jūsų šalį žinių beveik nėra. Kokia šiuo metu situacija Tibete?

– Situacija po olimpinių žaidynių pablogėjo. Vykstant olimpiadai, pasaulis domėjosi ir Kinija, ir Tibetu. Kai kuriose valstybėse, tarp jų ir Indijoje, buvo organizuota taikių demonstracijų. Dabar Tibete vis labiau įsigali baimė. Artėja sukilimo numalšinimo penkiasdešimtmetis. Turbūt baiminantis šios datos, į šalį neįleidžiami užsieniečiai. Tibetas yra aklinai uždarytas ir pasaulis nežino, kas jame vyksta. Beveik prieš metus Tibete įvyko sukilimas, po kurio be žinios dingo 20 tūkst. žmonių. Tibete žmonės dingsta nuolat. Nors gyvename Indijoje, mintimis mes esme su savo tautiečiais Tibete.

– Prieš tibetiečius Kinija naudoja žiaurias priemones, o jūs kovojate taikiai. Ar manote, kad tokia kova lygiavertė?

– Taikiai kovoti mus moko budizmas ir mūsų vadovas Dalai Lama. Žinome, kad ir Lietuva pusę amžiaus kentėjo okupaciją. Bet jūs išsivadavote, ir taikiai. Tai skatina mus nepasiduoti taikiai siekiant Tibeto nepriklausomybės. Mūsų ir jūsų tautą vienija laisvės siekis, noras gyventi savarankiškai, nepriklausomai nuo svetimų valstybių.

– Kokia yra budizmo esmė?

– Budizmas gali būti apibūdinamas kaip kelias, vedantis į sėkmę ir taiką ne tik šiame, bet ir kituose gyvenimuose. Mes, budistai, tikime karmos dėsniu – jei būsi geras šiame gyvenime, skinsi gerus vaisius ir kitame. Mes tikime, kad galima ištrūkti iš samsaros, pasikartojančių atgimimų rato, – pasiekti nirvaną, eiti Budos link. Norint išeiti iš samsaros, reikia sąmonės tyrumo arba nušvitimo.

Mes tikime, kad kiekvienas nori būti laimingas, nori, kad jam gyvenime sektųsi – niekas nenori kentėti, patirti nesėkmių, o trokšta laimės, sėkmės. Jei aš taip galvoju, tai sieksiu, kad kitiems būtų gera. To siekdamas aš pats jaučiuosi laimingesnis. Taip elgiantis ir pasiekiamas sąmonės tyrumas. Jei mes visi taip mąstysime, visas besikartojančių atgimimų ratas, visa visata taps labiau užjaučianti, moralesnė vieta gyventi.

– Skelbiate sąmonės tyrumą, nušvitimą. Kaip galima jį pasiekti – ar tam būtina meditacija?

– Sąmonės nušvitimas kyla iš vidaus, jį galima pasiekti ne tik medituojant. Minčių aiškumas, sąmonės tyrumas yra pirmas žingsnis į meditaciją. Kai kalbame apie meditaciją, mes neturime galvoje ilgo sėdėjimo ir žiūrėjimo į vieną tašką. Meditacija yra praktikavimas to, ką iš tiesų galvoji. Mes nežinome, ar žodžiu "meditacija" teisingai išverčiamas tibetietiškas žodis "gom", reiškiantis "daryti tai, ką iš tiesų manau". Sąmonės tyrumas turi ateiti prieš meditaciją. Jei jo nėra, meditacija nieko gero neduos – net priešingai, gali ir pakenkti.

– Kaip manote, kodėl budizmas populiarėja visame pasaulyje?

– Mes neperšame budizmo. Mes tiesiog norime paaiškinti, kuo mes tikime, kokios mūsų mintys. Budizmas neleidžia piršti savo minčių kitiems. Manau, tai yra viena priežasčių, kodėl Vakarų žmonėms patinka budizmas.

– Ar budizmas Vakarų pasaulyje suvokiamas teisingai, jei vis daugiau žmonių skelbiasi esą budistai, medituoja, bet įvairių blogybių – pykčio, žudymų, karų nemažėja?

– Jei save budistais vadinantys žmonės nori blogio, vadinasi, jie nesuprato, kas yra budizmo ir meditacijos esmė. Mes, budistai, priimame esminę poziciją – turime būti geri. Būdami samsaros rate, esame apsupti blogybių ir kančių, – mes priimame tai kaip neišvengiamą kasdienybės dalį. Tai priėmę galvojame, kaip ją įveikti.

– Kaune kuriate mandalą – kūrinį iš spalvoto smėlio, kuriam sukurti reikia ir daug kantrybės, ir specialių žinių. Krikščioniškoje šalyje ir pasauliečiai gali kurti meno kūrinius religine tematika. Kodėl mandalą kuria tik vienuoliai?

– Mandalą gali kurti ne tik vienuoliai, sviesto skulptūras taip pat – ne tik jie. Į smėlio mandalą mes norime prišaukti dievybę, šiuo atveju – Avalokitešvarą, Atjautos dievybę. Tam reikia minėto sąmonės tyrumo, kurio labiau galime tikėtis iš vienuolių. Dėl to daugeliu atvejų mandalas kuria vienuoliai.

Tibeto okupacija

1949 m. Kinijos kariuomenė įžengė į Tibetą ir okupavo pusę šalies. Kinai griovė vienuolynus, kalino vienuolius, valstybės veikėjus.

1959 m. sukilimas Tibeto sostinėje Lhasoje virto masinėmis demonstracijomis. Kinijos represinės struktūros žiauriai numalšino sukilimą. Vien Lhasos regione buvo nužudyta apie 87 tūkst. tibetiečių. Numalšinus sukilimą, Dalai Lama pabėgo į Indiją, kur iki šiol vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje, Dharamsaloje.

1949 m. Tibete gyveno 6 mln. tibetiečių. Kinija neskelbia statistikos, kiek tibetiečių šioje teritorijoje gyvena dabar.

Šiuo metu patys tibetiečiai yra etninė mažuma Tibeto žemėje. Skirtingos organizacijos pateikia skirtingus duomenis, kiek tibetiečių žuvo per visą okupacijos laikotarpį – skaičiai svyruoja nuo 1,2 iki 2 mln.

Skaičiuojama, kad Tibete per keletą dešimtmečių buvo nužudyta daugiau kaip 1 mln. negimusių kūdikių. Besilaukiančioms tibetietėms buvo atliekami priverstiniai abortai, jos buvo masiškai sterilizuojamos.

Kad palaužtų tibetiečius, kinai naudoja įvairias psichiatrijos priemones. Su žmonėmis atliekami eksperimentai, jie priverstinai girdomi medikamentais.

Kinijos represinių struktūrų darbuotojai netikėtai įsiveržia į tibetiečių namus, daromos kratos, tikrinamos net mobiliųjų telefonų žinutės. Dažnai po tokių reidų žmonės išsivedami neaišku kur ir žinios apie juos nutrūksta.

Baimindamasi neramumų, pažymint 50-ąsias sukilimo metines, nuo praėjusių metų Kinijos valdžia neišduoda užsieniečiams leidimų įvažiuoti į Tibetą.

Šaltinis: Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės medžiaga