Mėgino išsisukinėti

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau tai nereiškia, kad bet kada sumastęs gali priklijuoti žmogui sunkių nusikaltimų etiketes vien dėl to, kad jo pažiūros kitokios. Šis teismo sprendimas dar kartą primena visuomenei, kad asmeniniai įsitikinimai ar tolerancijos stoka nesuteikia teisės kitų murkdyti į purvą“, – sakė byloje nukentėjusiai pusei, VšĮ Anglų kalbos studijai ir A. Paunksnei-Ignotei, atstovavęs advokatas Vaidas Rakauskas, „Averus“ asocijuotasis partneris.

Teismas ne tik įpareigojo pažeidėją viešai paneigti jo paskelbtas žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, bet ir atlyginti neturtinę žalą tiek privačiam, tiek juridiniam asmeniui – iš viso per 9 tūkst. eurų.

Tiesa, net ir įgyvendindamas teismo sprendimą, T. Baranauskas prieš paneigimo tekstą feisbuke dar kartą mėgino pateisinti savo žeminantį poelgį ir permesti kaltę kitiems.

Svarbu: V. Rakausko teigimu, šis teismo sprendimas dar kartą primena visuomenei, kad asmeniniai įsitikinimai ar tolerancijos stoka nesuteikia teisės kitų murkdyti į purvą. / V. Rakausko asmeninio archyvo nuotr.

Nutarė netylėti

„Kai penkiolika metų dirbi su paaugliais, kai stengiesi sukurti erdvę, kurioje saugu ir kiekvienas jaučiasi priimtas, kur niekam neįdomu, tu žydas, juodaodis ar gėjus, nes tai nėra svarbu. Kur gali kalbėtis su nesusireikšminusiais vadovais apie viską, kas tau rūpi, net ir tai, kas smaugia iš pačios giliausios gelmės, – ir tada ateina celofaninis drimba murzinais batais ir iššūdina visą tavo dūšią. Ką tada darai?“ – savo feisbuko paskyroje viešai rašo A. Paunksnė-Ignotė, atvirai dalydamasi patirtu reputacijos juodinimu. Ji priduria, kad nutarė šmeižto nepalikti be atsako ir pirmąkart gyvenime kreipėsi į teisininką.

Nesuteikia teisės

Anot teismo, feisbuko asmens profilio nuotraukų paviešinimas su užrašu „vaikų tvirkintojai“ ir juridinio asmens svetainės ekrano nuotrauka su užrašu „vaikų tvirkinimo stovyklos organizatorius“ bet kuriam vidutinio išprusimo žmogui yra suprantami kaip įžeidžiantys. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tai yra tiesioginis siekis pasišaipyti, sumenkinti asmenį, susieti jį su tikrovės neatitinkančia informacija apie sunkaus pobūdžio nusikaltimą ir sukelti jo atžvilgiu neapykantą. Jokių įrodymų ar liudijimų, pagrindžiančių šmeižiančius teiginius, T. Baranauskas teismui pateikti negalėjo.

9 tūkst. eurų – tiek turi sumokėti mokslininkas, supainojęs vaikų tvirkinimo epitetus su žodžio laisve.

„Homofobijos apraiškų šiek tiek mažėja, bet neapykantos tebelieka daug. Kai kurie leidžia sau, prisidengdami neva žodžio laisve, viešai drabstytis kaltinimais apie vaikų tvirkinimą feisbuke ar kitur. Teisme tokiems klaviatūros ereliams prispaudus uodegą, šie staiga ima savo kaltinimų išsižadėti ar juos pudruoti. Kuo dažniau matysime, kad šmeižtas susilaukia griežto atsako teisme, tuo atsakingiau mokėsime pažaboti liežuvį. Pats geriausias vaistas nuo homofobijos – paploninti pažeidėjo piniginę“, – sakė advokatas V. Rakauskas.

Priminė skirtumus

Advokatas dar kartą visiems priminė, kuo nuomonė skiriasi nuo žinios ir kas yra žodžio laisvė. Ji nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – neapykantos ar diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

„Nuomonė yra subjektyvi, asmeninė ir ji nepateikiama kaip faktas. Jeigu vis dėlto nuomonė pateikiama kaip faktas ar žinia ir žemina kito asmens garbę ir orumą – didelė tikimybė sulaukti ieškinio. Pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės linkę savo reputaciją ginti teisme ir įžeidžių nepagrįstų kaltinimų nebenuleidžia negirdomis, o reikalauja už juos atsakomybės“, – sakė advokatas.