Tai – 203-iasis tankų batalionas iš Augustdorfo, Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis tankų ir granadierių batalionas iš Oberviechtacho, Bavarijos. Iš viso brigadą sudarys trys koviniai batalionai bei vadovavimo ir paramos elementai.

Anot ministerijos, trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Du suformuoti batalionai bus perkelti į Lietuvą, kai bus sukurta tam reikiama infrastruktūra.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė gynybos ministras Borisas Pistorius, sulaukęs Bundesvero generalinio inspektoriaus siūlymo.

Lietuvoje dislokuota brigada bus pavadinta „Panzerbrigade 42“. Planuojama, kad brigados dislokacijos štabas į Lietuvą turėtų būti perkeltas 2024 metų paskutinį ketvirtį. Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 4 tūkst. karių.

Šalyje šiuo metu kol kas dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vilnius planuoja, kad didžioji karių dalis bus dislokuota 2026-aisiais. Karius ir kartu atvykstančius jų šeimos narius planuojama apgyvendinti Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje, tačiau konkrečios vietos kol kas nenurodomos, nes diskusijos dar nėra baigtos.

Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.

Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius yra sakęs, kad į Lietuvą atvyksiančiai brigadai turės būti parengta ne tik karinė, bet ir socialinė infrastruktūra, pavyzdžiui, mokyklos ar laisvalaikio erdvės.

Anot jo, to reikia, nes kariai turėtų rotuotis kas trejus metus, o tai reiškia, jog į šalį atvyks ir jų šeimos.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.