Ministerija ketvirtadienį informavo, kad pasiūlymai apims sprendimus, kaip tobulinti nacionalinį tarptautinių sankcijų reguliavimą, numatant aiškias procedūras, griežtą proceso teisėtumo kontrolę, subjektų teisių ir laisvių užtikrinimą ir teisminį sprendimą dėl galimo konfiskavimo.
Ši užduotis darbo grupei pavesta po pasitarimo su teisės ekspertais ir už sankcijų įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovais. Pasitarime ketvirtadienį dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ES antikorupcinės iniciatyvos, Teisės instituto ir Teisingumo ministerijos atstovai.
Ministerija pabrėžia, kad nuo šių metų balandžio 19-osios pradėjus taikyti naujos redakcijos Tarptautinių sankcijų įstatymą, įšaldyto turto vis daugėja, tačiau nėra suformuotos praktikos, ką su tuo turtu daryti toliau.
Ukraina tarptautiniu lygmeniu kelia klausimą dėl sankcionuoto turto nacionalizavimo ir perdavimo Ukrainai, nes baudžiamasis procesas neduoda norimo rezultato. VRM akcentuoja, kad sprendimų ieško ne tik Lietuva, bet Lenkija ir kitos ES šalys, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Taip, tai būtų precedento neturintys teisiniai sprendimai, tačiau turime reikalą su nusikaltimais žmogiškumui, o bausmė veiksminga tik tada, kai yra adekvati daromiems nusikaltimams.
FNTT duomenimis, dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, vien įšaldytų piniginių lėšų suma siekia 61,5 mln. eurų. Daugėja ir įšaldomo sankcionuotų asmenų nekilnojamojo turto.
Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Lietuvai Rusijos veiksmus pripažinus „genocidu, o Rusiją – teroristine valstybe“, vien įšaldyti milijardinio oligarchų turto neužtenka ir būtina siekti, jog jis būtų panaudotas agresoriaus padarytai žalai atlyginti.
„Taip, tai būtų precedento neturintys teisiniai sprendimai, tačiau turime reikalą su nusikaltimais žmogiškumui, o bausmė veiksminga tik tada, kai yra adekvati daromiems nusikaltimams. Reikia greitų sprendimų, nes, sankcijoms nustojus galioti, įšaldyti pinigai ir turtas gali grįžti į karo bendrininkų ir nusikalstamo režimo rankas“, – sakė A. Bilotaitė.
Dabartinis teisinis tarptautinių sankcijų dėl turto reglamentavimas numato tik laikino pobūdžio administracines priemones, apsiribojančias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, teigiama pranešime. Tai nedaro sankcionuojamiems asmenims pakankamo poveikio ir nesudaro galimybių kompensuoti agresoriaus padarytos žalos.
FNTT siūlo tobulinti esamą teisinį reguliavimą, t. y. parengti atskirą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, turto konfiskavimo įstatymą, kurio nuostatos galėtų atsispindėti ir europiniame reglamentavime.
ES lygmeniu yra sudaryta speciali „Užšaldyti ir paimti“ darbo grupė (angl. „Freeze and Seize“ Task Force“), kurioje ieškoma bendrų sprendimų.
