Anot jo, tai leistų VSD pareigūnams greitai reaguoti į galimą žalą valstybei, kai tai neatidėliotina.

„Tikrai turime situacijų, kai tu vertini, kad turi dabar reaguoti, procesai negali būti toleruojami, nes gali padaryti tikrai didesnę žalą valstybei. Tuo metu tiesiog negali tų veiksmų vykdyti dėl neturimo leidimo. Tokiais atvejais veiktume labai ribotoje erdvėje – tai savaitgaliai, švenčių dienos, nakties metu – iki pirmos galimybės pateikti prašymą sankcijai teismui“, – LRT radijui antradienį sakė R. Bridikis.

Jis pabrėžė, kad VSD nesiekia, jog jai būtų leista veikti neatsiklausus teismo, tačiau pažymi, kad atvejų, kai teismai negali leisti sekamųjų veiksmų, nors to reikia, pasitaiko. Dažniausiai – būtent savaitgaliais ir naktimis, teigė VSD vadovas.

„Nesiekiame veikti nesankcionuotai, jokiais būdais, bet vertiname grėsmės lygį ir balansuojant su, šiuo atveju, apribojimais suvaržyti žmogaus laisves ir teises“, – kalbėjo R. Bridikis.

„Kitu atveju, jei toks leidimas nebūtų duodamas, tiesiog būtų informacija naikinama, veikla nutraukiama“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) balandžio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti žvalgybai pradėti su asmenų sekimu susijusius veiksmus dar iki kreipimosi į teismą dėl tai leidžiančios sankcijos ir kitaip išplėsti šių institucijų galias.

Žvalgybos įstatymo projekte teigiama, kad iki teismo sprendimo veiksmai būtų pradėti, „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.

Pradėję sekimą, pareigūnai turėtų per 24 valandas kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo.

R. Bridikis yra sakęs, kad siūlomoje pataisoje kalbama tik apie tuos laikotarpius, kai nėra galimybės gauti leidimo sankcionuojamiems veiksmams.

Kaip skelbė BNS, įstatyme siūloma numatyti ir saugiklius, be kita ko, numatančius, kad teisėjui nepatvirtinus nurodytų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, žvalgybos institucija nedelsdama apie tai informuotų žvalgybos kontrolierių ir pateiktų įrodymus, jog neteisėtai surinkta informacija yra sunaikinta.

Projektu taip pat siūloma papildyti žvalgybos sąvoką veikla, kuria siekiama šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

R. Bridikis: be tinkamo finansavimo VSD veiklos stiprinimas neįmanomas

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) siūlant išplėsti Valstybės saugumo departamento (VSD) galias, institucija prašys didesnio finansavimo, be kurio nepavyks stiprinti žvalgybos, sako naujasis VSD vadovas.

R. Bridikio teigimu, VSD reikia „pastovaus, nuoseklaus ir prognozuojamo“ finansavimo esamiems žvalgybos pajėgumams išlaikyti ir plėsti.

„Kad galėtume planuotis savo tolimesnius veiksmus. (...) Be pastovaus finansavimo to padaryti tiesiog neįmanoma. Teks tikrai bendrauti ir įrodyti sprendimų priėmėjams apie būtinumą“, – LRT radijui antradienį sakė R. Bridikis.

„Sieksime įrodyti. Visgi žvalgybą vertiname kaip vieną iš gynybos, saugumo sudedamųjų dalių“, – pridūrė jis.

Anot jo, VSD nori stiprinti užsienio žvalgybos pareigūnų tinklą, kad Lietuva apie priešiškai valstybes turėtų informacijos „iš kuo arčiau“.

„Suprantame, kad be tvirtos saugumo situacijos, be tvirtos žvalgybinės platformos, tolimesni veiksmai, ar kalbėtume apie karines pajėgas, ar apie kitas procedūras ir struktūras, būtų nesėkmingi. Viskas prasideda nuo tvirtos, geros, patikimos informacijos, ką ir renkame“, – kalbėjo R. Bridikis.