„Mūsų tikslas, kad mokyklose netrūktų mokytojų. Pirmiausia, tam reikia pritraukti studijuoti pakankamai studentų į atitinkamas programas ir paskatinti juos dirbti mokyklose“, – posėdyje sakė švietimo viceministras Gintautas Jakštas.

Šiuo metu skiriama 300 eurų parama visiems pirmosios pakopos pedagogikos studijų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose, neturintiems akademinių skolų.

„Dabartinė paramos skyrimo sistema nesprendžia pedagogų trūkumo problemos. Nors bendras kviečiamų studijuoti skaičius didėja, (...) pasiskirstymas tarp specializacijų teigiamų tendencijų nerodo“, – teigė viceministras.

„Siūlome keisti paramos skyrimo sistemą, ją susisiejant su prioritetinėmis specializacijomis – tomis, kur iš tikrųjų trūksta mokytojų. Bei susisieti paramą su įsidarbinimu mokyklose“, – pridūrė jis.

Prioritetinių specializacijų sąrašą ketveriems metams tvirtins švietimo ministras, atsižvelgęs į poreikį parengti tam tikrų dalykų mokytojus.

Jis sąrašą turės patvirtinti kasmet iki gegužės 15 dienos.

Pasak viceministro, bus skiriama dviejų rūšių parama – 299 eurų prioritetinė parama ir 500 eurų tikslinė išmoka.

„Šiemet reikėtų apie 1 mln. papildomų lėšų. Jos jau yra numatytos biudžete. Už jas būtų galima priimti 250 studentų ir jiems skirti prioritetinę paramą bei 350 studentų būtų galima skirti tikslinę išmoką“, – teigė G. Jakštas.

Prioritetinė parama būtų skiriama prioritetinių specializacijų nemokamose vietose studijuojantiems studentams, neturintiems akademinių skolų pirmosios pakopos pedagogikos ir gretutinių studijų studentams.

Ši parama būtų mokama vieną kartą už vieną studijų laikotarpį vienoje studijų pakopoje.

Tikslinė išmoka būtų skiriama ir profesinių studijų studentams, kurie sudarytų sutartis su savivaldybe ar jos mokykla, ar valstybine mokykla ir įsipareigotų baigę studijas dirbti pagal įgytą prioritetinę specializaciją ne trumpiau nei trejus metus per penkerių metų laikotarpį ne mažiau kaip 0,7 etato.

Ši parama būtų skiriama ne daugiau nei vieną kartą.

Švietimo ministerijos duomenimis, bendras kviečiamųjų studijuoti ugdymo mokslus skaičius didėja, tačiau pasiskirstymas tarp specializacijų „teigiamų tendencijų nerodo“.

„Priėmimo į kai kurias pedagogikos studijų krypties programų specializacijas situacija labai sudėtinga“, – rašoma nutarime.

Pernai mokomojo dalyko ir dalyko pedagogikos studijų programų specializacijas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Daugiausiai stojančiųjų buvo į užsienio kalbos (27) ir fizinio ugdymo (15) specializacijas.

Be to, tik 40 proc. pedagogikos studijas baigusių absolventų įsidarbina mokyklose, vos 20 proc. iš jų po studijų dirba regionuose.

Ministerija prognozuoja, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.

Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7-10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.