Vyriausybė kasmet nustato valstybės finansuojamų įvairių mokslų studijų vietų skaičių. Po praėjusią savaitę sulauktos kritikos šios ribos tiksliųjų mokslų eilutėse pirmadienį buvo padidintos per Vyriausybės posėdį.

Pavyzdžiui, bus finansuojama 1580 informacinių technologijų studijų vietų – 130 daugiau, nei praėjusios savaitės nepatvirtintame projekte, teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Finansuojamų inžinerijos studijų vietų augs nuo 1350 iki 1375, matematikos – nuo 515 iki 550.

Tai bus padaryta kai kurių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų sąskaita, sakė ministras.

„Tai būtų signalas abiturientams ir kitiems stoti į tas programas, kurių labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo A. Monkevičius.

Tai būtų signalas abiturientams ir kitiems stoti į tas programas, kurių labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui.

Pirmadienį patvirtintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius yra didesnis, nei į šias studijų programas pernai įstojo studentų.

2018 pagal šį skaičių valstybė buvo pasirengusi į tiksliųjų mokslų studijų programas priimti trečdaliu daugiau studentų, nei faktiškai priėmė.

Visgi Vyriausybė teigia, kad dideli valstybės lūkesčiai paskatino mokinius aktyviau rinktis laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus.

„Ekonomikos ateitis“

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pažadėjo, kad jo ministerija finansuos matematikos, informacinių technologijų, inžinerijos studijas visiems, įstojusiesiems virš Vyriausybės patvirtintos ribos.

„Ministerija skirs papildomą finansavimą minėtoms studijų programoms. Tai yra tiems moksleiviams, kurie stos ir viršys (Vyriausybės nustatomą) kvotą, mes finansuosime jų studijas“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė V. Sinkevičius.

„Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šie specialistai yra itin paklausūs darbo rinkoje.

Virš Vyriausybės kvotos į tiksliųjų mokslų studijų programas įstoję žmonės turės sudaryti trišalę sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei universitetu ar kolegija.

Anot švietimo ministro, pagal šią tvarką įstoję studentai turės kelerius metus po studijų „atidirbti“ pagal specialybę.

V. Sinkevičius teigė kol kas negalintis prognozuoti, kiek jo pasiūlyta iniciatyva papildomai kainuos, tačiau tvirtino turintis rezervų padengti visas papildomas išlaidas.

Daugiau vietų rezidentams

Vyriausybės pirmadienį patvirtintame studijų finansavimo plane taip pat daugiau valstybės finansuojamų vietų numatyta gydytojams rezidentams.

Palyginti su praėjusią savaitę Ministrų kabinetui pateiktu planu, atnaujintame variante siūloma valstybei apmokėti 20 papildomų vietų gydytojams rezidentams – iš viso 365 vietas.

Studijų finansavimo planas keistas, Ministrų kabinetui anksčiau atidėjus jo plano tvirtinimą, kai premjeras bei keli ministrai pasipiktino kai kuriomis jo nuostatomis.

Be V. Sinkevičiaus planą kritikavo ir premjeras Saulius Skvernelis, kad nepaisant Vyriausybės pastangų sutelkti mokytojų rengimą trijuose universitetuose, valstybės finansuojamos pedagogikos studijos vėl „išmėtomos“ per įvairias aukštąsias mokyklas, o tai diskredituoja valdžios gerinti ugdymo kokybę.

Vis dėlto A. Monkevičius, nepaisydamas premjero kritikos, dar kartą Vyriausybei teikė siūlymą pedagogikos mokyti ne tik Vilniaus universitete (VU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Šiaulių universitete (ŠU).

A. Monkevičius teigia, kad šie trys pedagogikos rengimo centrai turi teisę sudaryti sutartis su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl studentų rengimo ten.

Siūlymas buvo patvirtintas, o po Vyriausybės posėdžio premjeras teigė, kad reikia tam tikro pereinamojo laikotarpio, norint pedagogikos mokyti tik VU, VDU ir ŠU.

Švietimo ministras taip pat tvirtino, kad „reikia tam tikro laiko“, kol Lietuvoje bus stiprūs trys pedagogų rengimo centrai.

„Paradoksalu, bet tam tikri universitetai turi didelį potencialą ir jis tebėra kituose universitetuose. Tų žmonių panaudojimo klausimas. Jie vertingi“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Plane patvirtinta, kad valstybė taip pat finansuos pedagogikos studijų vietas Klaipėdos universitete, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

G. Paluckas: Vyriausybė bėga darbo rinkai iš paskos

Vyriausybės užmojis šiemet finansuoti bakalauro studijas įstojusiems į tiksliųjų mokslų studijų programas švietimo srityje susikaupusių problemų nesprendžia - tai primena bėgimą darbo rinkai iš paskos, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Vyriausybė bėga iš paskos ir reaguoja į trumpalaikius darbo rinkos svyravimus. Šiandien reikia vieno, rytoj - ko kito. Universitetus reikia matyti kaip įstaigas, ruošiančias plataus profilio išsilavinimą turinčius žmones, kurie paskui geba adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, - sako G. Paluckas.

Pasak politiko, tai, kad Vyriausybė nesugeba planuoti ir vertinti situacijos, rodo praeitų metų valstybės finansuojamų studijų vietų statistika. Jo duomenimis, iš 17 tūkst. daugiau nei 5,2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų liko neužpildyta. Juolab, nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, jei lyginsime su užpernai, išaugo 6,5 karto.

„Tokie įvairūs valstybės užsakymai vienoje ar kitoje srityje ruošti studentus, kaip matome, nepadeda. Bėgant iš paskos ir taikantis prie įvairių rinkos sąlygų niekada nesuspėsi, nes tai yra reakcija“, - sako G. Paluckas.

Be kita ko, G. Paluckas priminė, kad „valstiečiai“ nesilaiko Vyriausybės programoje fiksuoto įsipareigojimo, kad bakalauro studijos visiems gyventojams, atitinkantiems priėmimo sąlygas, taptų nemokamos. „Valstiečių“ atstovai, pasak G. Palucko, kalba tik apie tai, kad tai galėtų įvykti vėliau, kuomet šio Seimo kadencija jau bus pasibaigusi.