Tokį siūlymą Seime inicijavo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis siūlymą aiškino tuo, kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus valstybė garantavo, kad jie likti gyventi butuose galės ir pasibaigus tarnybai.

Pasak Vyriausybės išvados, kurią rengė Krašto apsaugos ministerija ir kuriai ministrų kabinetas pritarė posėdyje trečiadienį, pataisomis „būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos privatizuoti valstybės turtą, taip pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą ir diskriminuojant kitus asmenis, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis“.

Teisę likti tarnybiniame bute numatė iki 2001-ųjų galiojusi Civilinio kodekso nuostata. Pagal ją, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, iškeldinamas galėjo būti tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šiai nuostatai netekus galios, o 2012 metais Krašto apsaugos ministerijai atsisakius tarnybinių butų, jie parduodami aukcionuose.

Pagal A.Paulausko projektą, ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti butus, jei iki gaudami tarnybinį butą nebuvo jau pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir šiuo metu neturi nuosavo būsto.

Dabar jau buvęs parlamentaras kartu pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija 1996 metais dalį tarnybinių butų lengvatinėmis sąlygomis leido privatizuoti Karinių oro pajėgų karininkams, todėl pagal lygiateisiškumo principą tai turi būti leista padaryti ir kitiems kariškiams.