„Premjeras laikosi nuomonės, kad tai (partizanų palaikų palaidojimas – BNS), visų pirma, valstybės garbės dalykas, ir reikiami finansavimo šaltiniai buvo rasti. Pinigai skirti iš vienos Vyriausybės kanceliarijos programos, juoba tai gan maža suma – 150 tūkst. eurų“, – BNS sakė premjero patarėjas Justinas Argustas.

„Taigi iš Vyriausybės pusės situaciją laikome išspręsta. Dabar kamuoliukas – Druskininkų savivaldybės pusėje, kolumbariumą reikia pastatyti, o jo projektavimas ir statyba – savivaldybės atsakomybė“, – teigė jis.

Anot J. Argusto, premjeras Gintautas Paluckas šį klausimą yra aptaręs ir su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, savivaldybė imasi reikiamų veiksmų.

Ankstesnei Vyriausybei neskyrus lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi kartoniniuose laikinuose karstuose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus patalpose Vilniuje.

Kaip anksčiau BNS teigė LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas, ne visi jie identifikuoti, nepavyko nustatyti maždaug pusės rastų palaikų tapatybės. Penkių žmonių palaikus atsiėmė artimieji, kiti nutarė, kad laisvės kovotojai turėtų būti palaidoti drauge tinkamai įamžinant jų atminimą.

Jo teigimu, manoma, kad Leipalingio apylinkėse dar gali būti užkasta apie 130 nužudytų partizanų ir jų rėmėjų palaikų.

Kaip teigia premjero patarėjas, G. Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius partizanų palaikų perlaidojimą aptarė jau prieš kurį laiką. Dabartinei Vyriausybei nesuprantami buvusios kadencijos valdančiųjų veiksmai šiuo klausimu.

„Nesuprantama, apmaudu ir gėda, kad ankstesnė konservatorių Vyriausybė taip ilgai vilkino bei biurokratiškai atsirašinėjo dėl partizanų palaikų perlaidojimo ir kolumbariumo finansavimo“, – teigė J. Argustas.

Išanalizavus istorinę medžiagą partizanų palaikų Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, aktyviau pradėta ieškoti 2020 metais. Ten rasti ir vieno reikšmingiausių partizaninio pasipriešinimo vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Jis iškilmingai palaidotas 2023 metų spalį Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.